Anot „Litgrid“ vadovo Daivio Virbicko, tam, kad pavyktų iki 2025 metų atsijungti nuo rusiškosios elektros sistemos – vadinamojo BRELL žiedo – darbus reikia vykdyti kuo skubiau.
„Šiandien mes neturime politinio sutarimo tarp estų, lietuvių ir latvių. Estai nesutiko pasirašyti supratimo memorandumo, estai turi savų argumentų, jie juos pristatė, bet rezultatas yra toks, kad memorandumas nepasirašytas ir tai mus šiek tiek neramina ir mes turime kaip perdavimo operatorius galvoti, kaip pasiekti savo tikslus kuo greičiau ir ne vėliau nei 2025 metais“, – pristatydamas „Litgrid“ rezultatus penktadienį sakė D.Virbickas.
Lietuva pasisako už elektros tinklų sinchronizavimą per Lenkiją šiuo metu veikiančia elektros linija „LitPol Link“, tuo metu Estija tikina, kad tai nebūtų pakankamai saugu ir siekia, kad būtų statoma antroji jungtis arba sinchronizavimas vyktų per Skandinaviją. Tačiau Lietuva nesiekia antrosios jungties su Lenkija, mat pastaroji yra aiškiai pasakiusi, kad tai būtų per sudėtinga, tad įsivėlus į diskusijas sinchronizavimo projektas galėtų nusikelti.
D.Virbickas penktadienį pakartojo, kad būtų galima antrąją jungtį statyti jau tuomet, kai sinchronizavimo projektas būtų užbaigtas.
Jis paminėjo, kad sinchronizavimui taip pat yra svarbus Baltijos šalių izoliuoto darbo testas, kurio metu trys valstybės elektrą vartotojams tieks vien savo vidiniais pajėgumais.
„Kitas svarbus faktorius, kurį reikia paminėti, yra mūsų izoliuoto darbo testas baltijos šalyse. Mes baigėme studiją, kurią rugpjūčio 31 dieną patvirtinsime, po rugpjūčio 31 dienos galėsime pasidalinti daugiau detalių. Izoliuoto darbo tikslas yra ne tik pasiruošti sinchronizacijai, (...) bet taip pat patikrinti mūsų sistemų techninius pajėgumus ir juos pagerinti“, – kalbėjo D.Virbickas.
„Litgrid“ vadovas jau anksčiau yra sakęs, kad Rusija šiuo metu stiprina savo elektros linijas Baltijos šalių pasienyje ir kyla grėsmė, kad šiai valstybei anksčiau nei Baltijos šalims pasiruošus desinchronizuoti Lietuvą, Latviją ir Estiją, sutriktų elektros sistema. Lietuvos pareigūnai ir kai kurių energetikos bendrovių vadovai neoficialiai kalba, kad grėsmė, jog Rusija pasiruoš Baltijos šalių atsijungimui anksčiau nei Lietuva, Latvija ir Estija, yra reali ir gali sukelti problemų.
Birželį planuota, kad Baltijos šalys ir Lenkija Europos vadovų tarybos metu pasirašys supratimo memoranduma dėl sinchronizavimo, tačiau iki paskutinės akimirkos nebuvo aišku, ar Estija pritars šiam susitarimui. Išvakarėse paaiškėjo, kad ši šalis nesutinka sinchronizuotis per vieną elektros liniją, tad pasirašymas buvo nukeltas.
