„Litgrid“ paaiškino, kaip į Lietuvą patenka Astravo AE elektra, bet ar baltarusiai iš to gauna naudos?

Spaudos konferenciją „Litgrid“ ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovai surengė praėjus savaitei po energetikos ministro Dainiaus Kreivio pareiškimo, jog Lietuva ne tik suvartoja, bet ir susimoka už Astravo elektrą, taip finansuodama antrojo jėgainės reaktoriaus statybas.

Šis klausimas Lietuvoje aktualus, nes Vilnius siekia boikotuoti Astravo elektros patekimą į šalies rinką, nenorėdamas, kad baltarusiai gautų naudos iš šio įtarimų dėl saugumo keliančio projekto.

„Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Giedrius Radvila sakė, kad baltarusiams pradėjus eksportuoti Astravo jėgainės elektrą, Baltijos šalyse suprekiautos elektros iš trečiųjų šalių kiekis išaugo pusketvirto karto, o tai jau sukėlė įtarimų.

„Scanpix“/AP nuotr./Astravo atominė elektrinė

Pasak jo, tada specialistai išsiaiškino, jog Astravui pradėjus veikti Baltijos šalių elektros infrastruktūra srautų tekėjimui naudojama žymiai intensyviau, o galiausiai buvo identifikuoti periodai, kai Baltarusijoje pagaminta elektra patenka į Lietuvą.

G.Radvila paaiškino detalesnę schemą, kaip tai įvyksta.

Šiuo metu Baltijos šalių prekyba elektra su trečiosiomis vyksta per Latvijos ir Rusijos jungtį. Šioms šalims sudarius sandorį, jis, natūralu, turi būti įvykdomas, bet Rusija tam ne visada turi galimybes.

Tas srautas patenka į Lietuvą per Lietuvos ir Baltarusijos skerspjūvį.

„Rusijos prekybininkai parduoda elektrą Latvijos biržoje. Įvyksta sandoris, pavyzdžiui, 950 megavatų (...). Rusija gauna apmokėjimą per „Nord Pool“ biržą už sudarytą sandorį“, – pasakojo G.Radvila.

Anot jo, taip rusai įsipareigoja, kad konkrečią dieną konkrečiu metu minėtas kiekis elektros pateks į Baltijos šalių rinką.

„Tačiau yra situacijų ir gan dažnai, ypač kai Baltarusijos atominė elektrinė dirba ir Baltarusijos sistema yra perteklinė. Tad tas generatorius Rusijoje neužtikrina komercinio įsipareigojimo“, – tvirtino „Litgrid“ pareigūnas.

Jo teigimu, tada ir nutinka taip, jog Lietuvą elektra iš Baltarusijos pasiekia kaip fizinis srautas, kuris galiausiai suvartojamas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Litgrid“ sistemos valdymo ir duomenų centro atidarymas

„Turime pavyzdžių, kai iš Rusijos į Baltijos šalis atitekėjo nereikšmingas elektros kiekis, o Baltarusijos sistema tuo metu yra perteklinė (...) ir mes matome, kad sandorio įvykdymas, kurį prieš dieną sudarė Rusija, fiziškai yra įvykdomas ir tas srautas patenka į Lietuvą per Lietuvos ir Baltarusijos skerspjūvį“, – sakė G.Radvila.

Ar baltarusiai iš to gauna pinigus?

Remdamasi „Litgrid“ duomenimis, Energetikos ministerija praėjusią savaitę paskelbė, kad vien per šių metų sausio 1–18 dienas baltarusiškos elektros energijos eksportas į Lietuvą sudarė 33 mln. kWh. Tai yra apie 17,5 proc. viso suprekiauto su Rusija kiekio per Latviją.

Sausio 21 dieną Astravo atominei elektrinei atnaujinus darbą, baltarusiškos elektros energijos eksportas į Lietuvą išaugo dar labiau: sausio 21–31 dieną jis sudarė 71 mln. kWh, arba 50 proc. viso per „Nord Pool Spot“ Latvijos prekybos elektra zonoje suprekiauto kiekio su Rusija, kuris realiai atitekėjo iš Baltarusijos.

Komentuodamas šiuos duomenis po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio, energetikos ministras D.Kreivys dar pridūrė, jog sausio 21–31 dienos sandorių nauda Baltarusijai siekė apie 4 mln. eurų.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Dainius Kreivys

„Litgrid“ ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovai sakė neturintys tiesioginių įrodymų, jog Baltarusija yra galutinė tokių prekybos schemų finansinės naudos gavėja.

„Kas vyksta už sienos ir kaip įgyvendinami tie sandoriai, (...) informacijos mes neturime. Mes tik matome, kaip yra įgyvendinami arba kaip užtikrinami tie sandoriai fiziškai, patiekiant elektros energiją į Baltijos šalis“, – sakė „Litgrid“ atstovas G.Radvila.

„Šita schema, kurią pristačiau, leidžia Baltarusijos atominei elektrinei eksportuoti ir parduoti elektros energiją į kitas sistemas ir padidina galimybes iš Rusijos importuoti ją į Baltijos šalis. Tai reiškia, kad Baltarusija parduodama ir eksportuodama elektros energiją gauna naudą“, – pridūrė jis.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius sakė, kad naudos iš šios schemos Baltarusijai ieškojimas – ne pirmaeilis klausimas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Renatas Pocius

„Pats svarbiausias dalykas yra tai, kad baltarusiškos kilmės elektra patenka į Baltijos šalių rinką“, – teigė pareigūnas.

Kalta metodika

Konservatoriai dar prieš ateidami į valdžią teigė, kad šio boikoto dabar įgyvendinti nepavyksta dėl ydingo pernykščio Baltijos šalių energetikos ministrų susitarimo, apibrėžiančio prekybą elektra su trečiosiomis šalimis.

Šis susitarimas numato, kad Baltijos šalių prekyba vyksta išimtinai per Latvijos ir Rusijos jungtis, tačiau Lietuvos energetikos rinkos reguliuotojas atsisakė tvirtinti šį dokumentą.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) argumentavo, kad Baltijos šalių prekybai su trečiosiomis šalimis viršija Latvijos–Rusijos jungties pajėgumus, o tai atveria galimybes elektrai komerciniais tikslais tekėti per Lietuvos–Baltarusijos jungtį, kas pagal Lietuvos „antiastravinį“ įstatymą turėtų būti uždrausta.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Astravo atominė elektrinė

Nepaisant to, kad Lietuvos VERT naujosios metodikos nepatvirtino, Latvija nuo rudens prekiauja elektra per Latvijos ir Rusijos jungtį.

Šių aplinkybių visuma skatino pareigūnus ir kai kuriuos politikus įtarinėti, jog minimas susitarimas dėl Baltijos šalių prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos atveria kelią Baltarusijai netiesiogiai prekiauti elektra su Lietuva, Latvija ir Estija.

Valstybinės enegetikos reguliavimo tarybos pirmininkas R.Pocius spaudos konferencijoje dar kartą pabrėžė, kad reikia rasti būdą įtikinti latvius ir estus metodiką pakeisti.

„Reikia pasiekti susitarimą, kad mūsų infrastruktūra nebūtų vertinama ir nesuteiktų galimybės išpildyti komercinį sandorį“, – teigė pareigūnas.

Lietuva siekia tarptautinio Astravo AE elektros boikoto, kad, kaip įmanoma, apsunkintų šios jėgainės eksploatavimą.

„Scanpix“/AP nuotr./Astravo atominė elektrinė

Tai daroma argumentuojant, kad pati elektrinė buvo pastatyta nesaugiai, nors Minskas tokius priekaištus atmeta.

Lietuva formaliai nutraukė prekybą baltarusiška elektra iš karto, kai tik Baltarusijos AE pirmasis reaktorius pradėjo gaminti elektrą – pernai lapkričio 3-ąją. Vadinamasis fizikinis elektrinės paleidimas prasidėjo rugpjūtį.