„Per ateinančius metus stebėsime didelį pokytį mūsų šalies energetikos sistemoje – vietinėje gamyboje pradės dominuoti atsinaujinančiųjų energijos išteklių elektrinės. Tai reiškia, kad turėsime ir pigesnę, ir aplinkai draugišką elektrą.
Jeigu visus suplanuotus projektus vystytojams pavyks įgyvendinti laiku, vėjo elektrinių parkų leistina generuoti galia prilygs šalies elektros suvartojimui piko metu. Tai svarbus etapas kelyje į šalies energetinę nepriklausomybę ir žaliosios energetikos šalyje plėtrą“, – sako Rokas Masiulis, „Litgrid“ generalinis direktorius.
Pasak jo, iki vartojimo piko išaugusi galia nereiškia, kad vėjo elektrinės tiek ir pagamins – jų elektros generacija priklauso nuo vėjo greičio. Tačiau, anot R.Masiulio, tikrai bus laikotarpių, kai vėjo gamyba viršys tuometinį vartojimą ir elektros energijos perteklius bus eksportuojamas.
Šiemet „Litgrid“ prie perdavimo tinklo yra pasiruošusi prijungti keturis vėjo jėgainių parkus, kurių bendra leistina generuoti galia sieks 235 MW: Rokiškio rajone 70 MW, Akmenės rajone 75 MW, Telšių rajone 60 MW ir Jurbarko rajone 30 MW.
Per ateinančius metus numatoma, kad prie šių vėjo jėgainių parkų prisijungs dar trys projektai, kurių leistina generuoti galia siekia 135 MW. Šiuo metu bendrovės yra suderinusios techninius projektus ir pereina į vėjo parkų statybos etapą.
Dar dvylikai projektų 2023 metai yra techninių projektų rengimo laikas. Šie vėjo elektrinių parkų vystytojai yra gavę prisijungimo prie perdavimo tinklo sąlygas ir rengia techninius projektus, vėliau vykdys rangos darbus. Preliminariais duomenimis, didžioji dalis šių parkų pradės veikti 2025-aisiais, bendra jų leistina generuoti galia siekia virš 1034 MW.
Susumavus visų jau pastatytų, statomų ir gavusių prisijungimo prie perdavimo tinklo sąlygas vėjo parkų leistiną generuoti galią, 2025 metų pabaigoje ji sieks apie 2200 MW.
Lietuvoje visų rūšių atsinaujinančių energijos išteklių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, šiuo metu yra 1521 MW ir sudaro daugiau nei trečdalį viso šalies elektros gamybos pajėgumo.
„Litgrid“ vertinimu, 2030 m. Lietuvos elektros rinkos vartojimo ir eksporto galimybės leis prijungti ne mažiau kaip 4400 MW saulės ir 5000 MW vėjo elektros gamybos pajėgumų – bendrai 6 kartus daugiau nei dabar.
Per ateinančius 10 metų „Litgrid“ į elektros perdavimo tinklą planuoja investuoti 2 mlrd. Eur.
