Bendrovės grynasis pelnas siekė 48,4 mln. eurų, kai prieš metus buvo patyrusi 49,5 mln. eurų nuostolių. Koreguotas grynasis pelnas siekė 22,2 mln. eurų – 60,9 proc. daugiau nei prieš metus, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Litgrid“.
Pelną daugiausiai lėmė didesnės elektros perdavimo pajamos ir dėl žemesnių elektros kainų sumažėjusios technologinių nuostolių kompensavimo sąnaudos. Neigiamą įtaką darė didesnis skirtumas tarp papildomų paslaugų sąnaudų ir pajamų.
Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) siekė 78,3 mln. eurų, kai prieš metus patirtas 36,5 mln. eurų nuostolis.
Pajamos už elektros perdavimą didėjo 2,8 karto iki 206,5 mln. eurų, didėjimą lėmė tai, kad pernai perdavimo kainoje prognozuota elektros kaina ir sąnaudos technologinėms reikmėms kompensuoti buvo daugiau nei 5 kartus didesni nei 2022 metų kainoje.
Pajamos už papildomas paslaugas mažėjo 79,6 proc. iki 28 mln. eurų. Pagrindinė jų mažėjimo priežastis buvo VERT nustatyta 59 proc. mažesnė papildomų paslaugų kaina.
Pernai perduota elektros energija šalies poreikiams siekė 9,525 TWh – 6,9 proc. mažiau nei 2022 metais. Kiekis buvo mažesnis dėl augančio prie skirstymo tinklo prijungtų gaminančių vartotojų skaičiaus.
Tarpsisteminių jungčių su Švedija („NordBalt“) ir Lenkija („LitPol Link“) bendras prieinamumas atitinkamai buvo 92,79 proc. ir 98,19 procento. Didžiausią įtaką jungčių prieinamumui turėjo rudenį Švedijos pusėje įvykęs „NordBalt“ jungties gedimas ir atlikti planiniai kasmetiniai darbai.
„Litgrid“ investicijos siekė 160,5 mln. eurų, iš jų 66 proc. skirta strateginiams ir valstybei svarbiems elektros energetikos projektams įgyvendinti, 34 proc. – perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai bei veiklos palaikymui.
