Spalio 18-25 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje sumažėjo 15 proc., iki 96,3 Eur / MWh, Latvijoje ir Estijoje iki 94,1 Eur / MWh.
„Antrą savaitę iš eilės Lietuvos bei regiono elektros kainos krito. Praėjusios savaitės pradžioje kainos buvo apie 150 Eur / MWh dėl nedidelio importo iš Skandinavijos bei brangaus vietinių šiluminių elektrinių darbo. Tačiau antradienio popietę pradėjęs pūsti smarkus vėjas išsilaikė iki pat savaitgalio, savaitės vėjo generacija siekė 41GWh, o tai lėmė, jog vidutinė dienos kaina nukrito daugiau nei 2 kartus.
Panaši situacija fiksuota ir Švedijoje, todėl importas per „NordBalt“ jungtį išliko aukštas – 95 GWh. Taip pat verta paminėti išaugusią vietinę Lietuvos gamybą – prie to daugiausia prisidėjo vėjo bei hidro elektrinės, sudariusios net 67 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos. Dėl šių priežasčių net ir augant vartojimui, fiksuotos gerokai mažesnės kainos nei prieš kelias savaites“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas praėjusią savaitę Lietuvoje išaugo 1 proc. ir siekė 242 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje išaugo 14 proc., o vietos elektrinės užtikrino 39 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę pagamintos 95 GWh elektros energijos.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 27 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 41 proc., hidroelektrinės – 23 proc., saulės elektrinės – 1 proc., kitos elektrinės – 4 proc. elektros energijos. Vietinė gamyba praėjusią savaitę augo, o didžiausią augimą fiksavo vėjo bei hidroelektrinės, kurių generacija atitinkamai išaugo 34 proc. bei 15 proc. (bendrai per praėjusią savaitę sugeneruotos 64 GWh). Tuo tarpu šiluminių elektrinių gamyba mažėjo 7 proc. (sugeneruota 26 GWh).
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 63 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas sumažėjo 10 proc., iki 212 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 16 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 45 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 34 proc. buvo importuota per sieną su Latvija bei 4proc. iš Lenkijos per „LitPol Link“ jungtį.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 27 proc. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 87 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, 11proc. į Latviją bei 2 proc. į Skandinaviją per „NordBalt“ jungtį.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 47 proc. Lenkijos kryptimi ir 11 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas siekė 1proc. Švedijos kryptimi bei 81 proc. Lietuvos kryptimi.
