„Jungties veikimas bandomuoju režimu – tai proga dar kartą iki smulkiausių detalių patikrinti, kaip jungtis prisitaikiusi veikti bet kokiomis sąlygomis, kaip į naujus srautus reaguoja rinka. Tik po šio bandomojo laikotarpio, visiškai įsitikinus jungties patikimumu, ji pradės veikti įprastu režimu, tačiau naujų elektros srautų poveikį jusime jau dabar“, – sako Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas.
„Visus sau keltus uždavinius įvykdėme pagal planą. Labai džiaugiuosi, kad didelis iššūkis virsta didele sėkme. Lenkija ir Lietuva turi naują jungtį, kuri sustiprina energetinį saugumą leisdama prireikus importuoti elektrą, o kartu sudaro sąlygas saugiam elektros tranzitui tarp Rytų ir Vakarų Europos“, – sako Lenkijos elektros perdavimo tinklų bendrovės „PSE S.A.“ valdybos pirmininkas Henrikas Majchrzakas.
Svarbiausias veikimo bandomuoju režimu tikslas – išbandyti jungtį kuo ekstremalesnėmis sąlygomis. Stebint, kaip jungties įrenginiai reaguoja į įvairių parametrų pokyčius, pasiruošiama kuo greičiau nustatyti galimų gedimų priežastis ir jas pašalinti.
Nuo įprasto jungties veikimo bandomoji eksploatacija skiriasi tuo, kad jos metu galimi jungties atsijungimai nuo kelių valandų iki savaičių, jos veikimo patikimumas yra mažiau prognozuojamas. Bandomosios eksploatacijos laikotarpiu kai kuriomis valandomis ar dienomis „LitPol Link“ gali neveikti tol, kol bus išspręsti kilę iššūkiai.
„LitPol Link“ veikiant bandomuoju režimu, visa jungtimi perduodama elektra bus perkama ir parduodama „Nord Pool Spot“ elektros biržoje. Jau šiandien galima justi to poveikį rinkai – pigesnė elektra iš Lenkijos teka į Lietuvą, taip sumažindama kainą ir Lietuvoje.
500 MW galios jungtis „LitPol Link“ Lietuvos ir Lenkijos elektros infrastruktūras sujungia pirmą kartą istorijoje. Jungtis yra Baltijos regiono šalių elektros rinkų sujungimo plano (BEMIP) dalis.
Projektą nuo 2008 metų įgyvendino Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriai „Litgrid“ ir „PSE“. Investicijos dydis į projektą Lenkijoje – 430 milijonų eurų, iš kurių pusę sudaro Europos Sąjungos (ES) lėšos. Lietuvoje į projektą investuota 150 milijonų eurų, iš jų 27 mln. sudaro Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Connecting Europe Facility) lėšos, 8 mln. – kitų ES fondų parama.
