Nuo 2022 m. vasaros pabaigos pradėtas fiksuoti dujų kainų mažėjimas, kurio kulminacija – metų paskutinėmis dienomis dujų kainos tapo žemesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Šiuo metu dujų kainos Nyderlandų TTF biržoje sausio 26 d. buvo mažesnės nei 60 eurų/MWh. 2022 m. spalio 26 d. vienas megavatas kainavo 143 eurus, o rugpjūčio 26 d. pasiekė rekordą ir kainavo 342 eurus/MWh.
Gamtinių dujų vartojimo mažinimo iniciatyvos, tokios kaip ES valstybių įsipareigojimas sumažinti dujų vartojimą 15 proc., ir toliau temps jų kainas žemyn.
Tačiau toks vartojimo sumažėjimas nekompensuos viso ES dujų tiekimo praradimo iš Rusijos, kuri prieš energetinę krizę tiekdavo ES apie 35 proc. jos dujų poreikio, rašoma LLRI ataskaitoje.
Dalį šio poreikio ES turės importuoti iš kitų rinkų. Toks paklausos nukreipimas į kitus tiekėjus ir toliau gali stimuliuoti dujų kainų augimą.
„Svarbiausia užtikrinti, kad dujų rezervo kaupimas nevyktų staiga, taip sukeldamas dar vieną dujų kainų šoką“, – rašoma ataskaitoje.
Be to, galima atkreipti dėmesį, kad 2021 m. pabaigoje dėl nepildomų rezervų dujų kainos jau ir taip buvo aukštumose. Tokiame pačiame lygyje jos išlieka ir 2023 m. pradžioje. Neapibrėžtumas yra didelis ir jis toliau priklausys nuo to, kaip greitai ištuštės atsargos ES dujų saugyklose, ir kokie sprendimai bus daromi 2023 m. žiemą, joms mažėjant.
Europa šiuo atveju labai priklausoma nuo Vokietijos veiksmų, o vokiečių prioritetu išlieka savo pramonės veiklos tęstinumas ir dujų tiekimo užtikrinimas.
Didžiausia Europos ekonomika ilgą laiką prieštaravo dujų kainų lubų įvedimui, kuris gali sumažinti dujų pasiūlą Europoje, nukreipiant dujų krovinius kitomis nei Europa kryptimis, pažymi LLRI specialistai.
Vokietija galiausiai sutiko ir 2022 m. gruodžio 19 d. ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryboje buvo sutarta dėl energijos rinkos koregavimo mechanizmo ir nustatytos 180 eurų/MWh dujų kainų lubos. Tiesa, Vokietija pagrindinio savo principo – dujų tiekimo į Europą užtikrinimo – neišsižadėjo, kadangi susitarime įvedama daugybė saugiklių, kurie leidžia šio mechanizmo atsisakyti:
- Išaugęs vartojimas (15 proc. mėnesio augimas arba 10 proc. per du mėnesius);
- Sumažėjusi prekyba Nyderlandų TTF biržoje ir išaugusi rizika investuotojams;
- 2023 m. kovą Europos Komisijos (EK) atliekamo tyrimo, kuris vertins rizikų, susijusių su mechanizmu ir potencialių naudų santykį, išvados;
- Dujų pasiūlos į Europą sumažėjimas.
Nors ES sutarta dėl dujų kainų lubų, tačiau saugikliai palieka erdvės Vokietijai veikti.
Neapibrėžtumas dėl ateities, karo eiga ir dujų saugyklų Europoje pildymo tolygumas bus labai svarbūs veiksniai lemiantys dujų, o kartu ir elektros kainas Europoje, pažymima ataskaitoje.
Kaip dujos daro įtaką elektros kainai?
Dujų kainos tiesiogiai veikia ir elektros kainas, kadangi Europoje dar nėra išvystyti pakankami alternatyvios elektros generacijos pajėgumai.
Elektros prekyba ES vyksta ribiniu kainų nustatymo (ang. merit-order curve) principu. Šis principas užtikrina, kad elektros poreikis rinkoje bus patenkintas visais atvejais, nes nepatenkinta elektros paklausa reikštų disbalansą tinkle ir elektros energijos tiekimo nutrūkimą.
Naudojantis ribinio kainų nustatymo mechanizmu, elektros tiekimo ir pirkimo pasiūlymai iš skirtingų pirkėjų ir pardavėjų, elektros perdavimo tinklu, tarpusavyje sujungtų valstybių yra siunčiami tarpininkui – elektros prekybos aukciono organizatoriui.
Šiaurės šalyse toks tarpininkas yra „Nord Pool“ elektros prekybos birža, kuri nuasmenintai paskirsto ir suveda paklausos ir pasiūlos pasiūlymus, aiškinama LLRI ataskaitoje.
Pasiūlymai sudedami ribinių kaštų principu (angl. marginal costs): atsinaujinanti energetika, turinti mažiausius kaštus, pradeda sąrašą, vėliau eina pasiūlymai iš atominės energetikos, hidroelektrinių, iškastinio kuro (anglies elektrinėse pagaminta elektra) ir t. t., kol pasiekiamos brangiausios alternatyvos (pvz., kombinuoto ciklo jėgainėse pagaminta elektra).
Jeigu susidaro situacija, kai vieno iš svarbaus elektros generacijos šaltinių kaina gerokai pakyla ir tuo pat metu nėra pigesnių alternatyvių šaltinių pabrangusiam ištekliui pakeisti – tokiu atveju pabrangęs resursas ir formuoja visą kainą rinkoje.
Kitaip tariant, be dujų 2022 m. elektros energijos poreikis Europoje nebūtų buvęs patenkintas, todėl ji brango tiek, kiek tai lėmė brangiausias, visą paklausą patenkinantis energijos šaltinis.
Verdiktas: trumpalaikės subsidijos neturėtų skatinti didesnio vartojimo
Lietuva yra viena didžiausių pralaimėtojų šioje Europą kaustančioje energetikos krizėje, rašoma LLRI ataskaitoje.
„Akivaizdu, kad esant tokiam kainų šokui, labiausiai nukentėjo prasčiausiai su išore sujungtos ir daugiausiai elektros energijos importuojančios valstybės. Kadangi būtent tokia yra Lietuva, būtina gerinti mūsų šalies technologines jungtis ir pralaidumus, taip pat teisines-ekonomines prekybos elektros energija sąlygas tarp šalių bei „Nord Pool“ biržoje. Siekiant nepriklausomybės nuo elektros energijos importo ir anomalinių kainų, būtina pašalinti kliūtis nuo vietinės AEI plėtros“, – rašoma analizėje.
Nors elektros energijos gamyboje ir tiekime daugėja nepriklausomų žaidėjų, tačiau valstybės valdomos įmonės konkuravimas su verslu sferose, kuriose verslas ir be valstybės įsikišimo netrukdomas galėtų teikti tokias pačias paslaugas konkurencingomis kainomis, atrodo perteklinis. Ekstremaliai išaugusios elektros energijos kainos reikalauja reakcijos – kone aukščiausias elektros energijos kainas 2022 m. turėjusi Lietuva, kartu su Graikija skyrė didžiausią dalį nuo BVP (Lietuva – 3,6 proc. Graikija – 3,7 proc.) kovai su energetine krize.
Tačiau svarbu užtikrinti, kad trumpalaikės subsidijos neskatintų dar didesnio vartojimo, kuriam krentant galėtume džiaugtis mažesnėmis kainomis, rašoma LLRI analizėje.
Lietuvai labiausiai trukdo generacijos trūkumas
Nors elektros kainos Lietuvos zonoje 2021–2022 m. buvo beveik be išlygų aukštesnės nei elektros kainos visoje „Nord Pool“ sistemoje, energetinei krizei įsibėgėjus, kainų „žirklės“ tapo akivaizdžios.
2022 m. rugpjūtį elektros kainos Lietuvos vartotojams pasiekė piką – 480 eurų/MWh. Tai – dvigubai daugiau nei tuo metu buvęs kainų vidurkis visoje „Nord Pool“ sistemoje (223 eurai/MWh).
Vienos iš priežasčių yra įvardijamos: pigios vietinės generacijos trūkumas Lietuvoje ir egzistuojantis ribotumas elektros pralaidume tarp šalių. Dėl to atsirado mažiau elektros tiekimo pasiūlymų ir susidarė sąlygos brangesniam pasiūlymui formuoti kainą.
Lyginant visas tris Baltijos šalis, Lietuvos ir Latvijos kainos yra daug aukštesnės nei Estijos, kuri buvo labiau pasiruošusi tokiam kainų šokui – didesnis pralaidumas (elektros jungčių „Estlink 1“ ir „Estlink 2“ bendra galia yra 1006 MW tarp Suomijos ir Estijos, palyginus su 700 MW Švediją ir Lietuvą jungiančia „NordBalt“ jungtimi) ir skalūnų dujų gavyba.
Tinklų remontas 2022 m. rugsėjį tarp Estijos ir Latvijos, lėmęs Lietuvos ir Latvijos zonų pikus, turėtų būti giliau ištirtas, siekiant išvengti tokių anomalijų ateityje, rašoma LLRI ataskaitoje.
Tačiau, be remonto metu susidariusio piko, bendra tendencija yra ne Lietuvos naudai – Lietuvos kainos visus 2022 m. buvo pastebimai didesnės už Estijos.
Lyginant Lietuvos ir Švedijos ketvirtos zonos kainų lygį, taip pat pastebima, kad nors turime 700 MW elektros tiekimo jungtį „NordBalt“, jungiančią šias zonas, Lietuvos zonos kainose tai neatsispindi. 2022 m. spalio mėnesio vidurkiai tarp Švedijos ir Lietuvos skyrėsi daugiau nei dvigubai (189 eurai/MWh Lietuvoje palyginus su 74 eurus/MWh Švedijos ketvirta zona).
Tuo tarpu, pavyzdžiui, Estijos ir Suomijos kainų skirtumas buvo gerokai mažesnis (174 eurai už MWh Estijoje palyginus su 113 eurų/MWh Suomijoje).
Lietuvos ir Lenkijos kainų skirtumai taip pat yra reikšmingi. Anglies elektrinės Lenkijai leido išvengti kainų piko 2022 m. vasarą. Tačiau Lenkijos, kaip ir Švedijos atveju, mažesnėmis kainomis kaimyninėse zonose Lietuva efektyviai pasinaudoti negali.
„Kol fiksuojama tokia elektros energijos kainų praraja tarp Lietuvos ir aplinkinių regiono valstybių, akivaizdu, kad dar turime erdvės vietiniams energetiniams procesams tobulinti. Privalu surasti balansą tarp reikalingų subsidijų, kompensacijų ir taip reikalingų investicijų į ilgalaikius energetikos plėtros projektus ir reguliacinių ribojimų jiems mažinimo. Tai neabejotinai padėtų ilguoju laikotarpiu išvengti tokio kainų atotrūkio nuo likusių ES ir regiono valstybių“, – rašoma ataskaitoje.
