„Suprantame profesinės sąjungos pareigą rūpintis darbuotojais, tačiau milžiniškus nuostolius dėl Rusijos paskelbto energetinio karo patiriančiai bendrovei jų reikalavimų įgyvendinimas būtų nepakeliamas. Tiek įmonės vadovų ir akcininkų, tiek darbuotojų interesas šiandien yra bendras – išsaugoti ilgalaikes darbo vietas ir užtikrinti „Achemos“ ateitį pasibaigus karui.
Šio tikslo drauge turi siekti tiek verslas, tiek profsąjunga – tai būtų atsakingas elgesys, derantis socialiniam partneriui ir padedantis greičiau įveikti sunkumus“, – sako Andrius Romanovskis, LVK prezidentas.
Lietuvoje dėl Rusijos sukelto energetinio karo ir smarkiai išaugusių gamtinių dujų kainų Jonavos azoto trąšų gamintoja „Achema“ buvo priversta laikinai stabdyti veiklą ir dalį darbuotojų išleisti į prastovas. Jiems, kaip numato teisės aktai, bus mokamos 40 proc. vidutinės algos dydžio išmokos. Maždaug 5 proc. iš 1250 darbuotojų planuojama atleisti.
Bendrovės profesinė sąjunga ne itin patenkinta tokia padėtimi. Įmonės darbuotojai esą pasimetę. Dalis jų, kaip sako „Achemos“ profesinės sąjungos vadovė Birutė Daškevičienė, dėl prastovų sumažėjus pajamoms svarsto išeiti iš darbo.
Tuo metu politikai kartoja, kad įmonė turi socialiai sąžiningai pasirūpinti darbuotojais, o Jonavos meras reikalavo, kad nuostolius patirianti bendrovė savo lėšomis kompensuotų didesnę atlyginimų dalį.
LVK atkreipia dėmesį, kad „Achema“ yra didžiausias darbdavys Jonavoje, įdarbinantis per 1 200 specialistų ir prisidėjęs prie kelis kartus didesnio netiesioginių darbo vietų skaičiaus. Miestui, kuriame gyvena 26 tūkstančiai gyventojų, tokios įmonės praradimas būtų tragedija.
Pasak A.Romanovskio, Rusijos paskelbto karo tikslas akivaizdus – įkalti pleištą į Europos Sąjungos šalių visuomenes ir jas suskaldyti. Agresyvi kaimynė tikisi, kad ekonominiais sunkumais pasipiktinę gyventojai paskatins savo šalių politikus vėl nusilenkti Rusijai mainais už pigesnius išteklius ir energiją.
„Kovodami tarpusavyje parodysime, kad Rusijos energetinis šantažas veikia, todėl nepasiduokime jam ir susivienykime. Juo labiau, kad matome kitų Europos valstybių pavyzdžius – juk su aukštomis dujų ir elektros kainomis susidūrėme ne tik mes.
Visoje Europoje daugybė pramonės įmonių veiklos apimtis mažina arba ją apskritai stabdo, įskaitant gamyklas Norvegijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje ir kitose šalyse. Tačiau matome, kad šiose šalyse socialiniai partneriai ir politikai supranta, kad kaltinti dėl tokio elgesio verslą bei reikalauti iš jo papildomų įsipareigojimų nesąžininga – vietoje to jie drauge ieško išeičių. Remkimės jų pavyzdžiu ir suvienykime jėgas – priešingu atveju pralaimėsime visi“, – ragina A.Romanovskis.
