Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

M.Giga: Lietuvos verslas turi du pasirinkimus – elgtis kaip „Tesla“ arba pasiruošti nukraujuoti

Sustoti ir pagaliau keisti planetai nedraugišką elgesį atkakliai reikalaujantys „Fridays for future“ aktyvistai vieną dieną gali atsistoti ir už jūsų verslo durų, jei ir toliau atkakliai ignoruosite klimato krizę. Bet net to neprireiks. Vartotojams vis didesnį dėmesį kreipiant į tai, kiek tausi yra verslo veikla, jie gali priimti sprendimą nuo jo tiesiog nusisukti ir leisti jam nukraujuoti. Iki paskutinio kraujo lašo ar tik šiek tiek, priklausys nuo to, kiek konkretus verslas yra „žalias“.
Martynas Giga
Martynas Giga / Asmeninio archyvo nuotr.

Prieš keletą metų Lietuva sugebėjo atkreipti daugiau kaip 1 trln. JAV dolerių kapitalizacijos gigantės „Tesla“ dėmesį, virtualios realybės žaidime „Minecraft“ pastačiusi „Gigafactory“ gamyklą. Nors tuomet „Tesla“, deja, pasirinko ne Kauną, o Berlyną, tačiau savo inovatyvumu ir modernumu mus žavi toliau. Lietuvos keliais jau skrieja „Tesla“ elektromobiliai, ruošiamasi ir palydovinio interneto „SpaceX“ startui. Ką tikrai iš esmės kiekvienas verslas galėtų lengvai nusižiūrėti nuo „Teslos“, tai švarios energijos naudojimą.

„Tesla“ nuosekliai vykdo pažadą savo gamybos objektuose diegti saulės baterijas. Jos „Gigafactory“ gamykla Nevadoje yra suprojektuota taip, kad taptų didžiausia stogo saulės baterija Jungtinėse Valstijose. Ant šios gamyklos stogo dabar yra sumontuota 3200 kilovatų (kW) galios saulės modulių, bet iki 2022 metų pabaigos jų galia pasieks apytiksliai 24 tūkst. (kW) ir dengs visą pastato stogo plotą.

Tebūnie, „Tesla“ elektromobilis įperkamas išties ne kiekvienam, tačiau saulės moduliai nėra retas, brangus ar neįkandamas sprendimas, kurio būtume priversti laukti. Ir tai ne mados reikalas. Pagrindinis „Tesla“ akcininkas ekscentriškasis Elonas Muskas skaičiuoja. Vien šiemet trečiąjį ketvirtį bendrovė saulės energijos panaudojimą didino 46 proc. ir pareiškė, kad tai prisideda prie pelningumo rodiklių gerinimo.

Iškastinio kuro reikšmė ir paklausa mažėja, pasauliui suvokiant, kad klimato krizę švelninti įmanoma tik užsitikrinant kuo daugiau atsinaujinančių energetikos išteklių.

Mums tikrai pasisekė, kad iki šio momento saulės energetikos technologijos per pastarąjį dešimtmetį smarkiai patobulėjo, gerokai atpigo ir yra prieinamos iš esmės kiekvienam: ar tai būtų daugiabučio namo gyventojas be konkretaus nuosavo stogo lopinėlio, ar verslas. Čia irgi nelabai svarbu, tai būtų greito maisto kioskas ar didelė gamykla. Kiekvieno mūsų sąskaitas lemia rekordiškai pabrangusi elektra, tad ir taupymo būdai bei priemonės tapo universalia tema.

Pasaulio ekonomikos forumas skaičiuoja, kad įrengus saulės modulius ant pusės stogų visame pasaulyje, būtų patenkintas metinis pasaulio elektros energijos poreikis. Vien pernai Lietuvoje saulės jėgainių pagalba pagaminta 128,8 gigavatvalandžių (GWh) elektros energijos – 41 proc. daugiau nei 2019-aisiais. Tokį augimą iš esmės lemia tai, kad saulės modulių Lietuvoje įrengiama vis daugiau, o elektros kainoms šiemet šturmavus aukštumas, vien užklausų dėl saulės elektrinių padaugėjo maždaug penktadaliu. Ir dėl to, kad verslas skaičiuoja, ir kad turi šansą naudotis valstybės parama, kuri pagreitina tokių investicijų atsipirkimą.

Vis dėlto, ne tik finansiniai kaštai yra svarbūs. Vartotojai iš verslo tikisi lyderystės ir planetai draugiškų sprendimų, kurie savo apimtimi ir įtaka geba lemti daugiau, nei pavienės pastangos dorotis su klimato krize.

Koronaviruso pandemija paskatino jautrumą aplinkai, vartotojai dažniau kreipia dėmesį į ekologiškumą.

Koronaviruso pandemija paskatino jautrumą aplinkai, vartotojai dažniau kreipia dėmesį į ekologiškumą. Tarptautinės konsultacijų ir audito bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ reguliariai atliekamas vartotojų tyrimas „Global Consumer Insights Pulse Survey“ šių metų birželį atskleidė, jog net 50 proc. pasaulio vartotojų prasidėjus pandemijai tapo draugiškesni aplinkai, o net 69 proc. vartotojų teigia darantys viską, kas įmanoma, kad sumažintų savo anglies dvideginio pėdsaką.

Kaip ir nekelia abejonių, kad vartotojai patys deda daug pastangų tam, jog situacija keistųsi ir yra tik laiko klausimas, kada jie atsisuks į verslą bei paklaus: o ką dėl pasaulio darote jūs? Lūkesčiai tokie dideli, kad mažų žingsnelių jau nebeužtenka: pats tas momentas pereiti į šuolių režimą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?