„Be abejo, jie (projektai – BNS) yra priklausomi vienas nuo kito, ypatingai Lenkijos pusėje“, – žurnalistams po vyriausybinės elektros tinklų sinchronizavimo su Europa koordinavimo komisijos posėdžio penktadienį sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.
Susisiekimo ministras M.Skuodis pabrėžė, kad 2028 metai yra kertinė data, kai turi būti sujungtos Lietuvos ir Lenkijos europinio geležinkelio vėžės.
„Dabar atsiranda papildomas energetikos dėmuo. Mes lygiai taip pat orientuojamės į 2028 metus, ką ir nagrinėjome komisijoje, tai čia yra tiesiog svarbu susiderinti, kad tais metais (2028-ais – BNS) ir ne vėliau mes susijungtume“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė ministras.
Pasak jo, siekiant, kad „Harmony Link“ ir „Rail Baltica“ projektai „vieni kitiems nemaišytų“, vėžės nuo Kauno iki Lenkijos sienos projektas gali būti dalinamas į atskirus etapus.
M.Skuodis sako, jog Lietuvos pusėje būsimos elektros jungties šalia geležinkelio bus nedaug – maždaug 4 kilometrai netoli sienos su Lenkija, tuo metu Lenkijoje – kur kas daugiau.
„Aš matau, kad preliminariai ekspertų lygmeniu jau yra randami sprendimai, kas yra svarbu iš Lenkijos pusės. Nes Lenkijoje būtų planuojama palei „Rail Baltica" vėžę kilometrais jau visai kitokie atstumai, ir čia jau svarbu, kad Lenkijos pusėje būtų tie sprendimai“, – sakė M.Skuodis.
„Iš kitos pusės, aš gal matau papildomą argumentą greičiau mūsų kaimynams judėti su projektu, nes tai būtų ne tik strateginis „Rail Baltica“ projektas, bet ir papildoma energetikos jungtis“, – pridūrė jis.
Vietoje „Harmony Link“ jūrinio kabelio svarstoma sausumos jungties alternatyva preliminariai numato, kad nedidelė dalis jos trasos – apie 4 kilometrai iš maždaug 30-ies – Lietuvoje požeminiu kabeliu eis šalia „Rail Baltica“ sankasos nuo sienos su Lenkija iki Kauno.
Vis dėlto Lietuvoje didžiąją jungties dalį turėtų sudaryti antžeminė linija, tuo metu Lenkijoje ketinama tiesti požeminį kabelį, kuriam reikalinga „Rail Baltica“ sankasa.
„Bus mišrus sprendimas. Ten, kur galima, bus oro linijos, nes oro linijos yra pigesnės. Ten, kur reikia kabeliuoti, kabeliuosime“, – teigė D. Kreivys.
M.Skuodis pripažino, kad šiuo metu Lenkijoje yra tam tikras politinis neapibrėžtumas, tačiau ministras tikino, kad tai netrukdo sklandžiai įgyvendinti strateginių su susisiekimo infrastruktūra susijusių projektų.
„Dėl „Rail Baltica“ yra visiškai bendras (Lietuvos ir Lenkijos – BNS) darbas. Ko dabar laukiame, tai kuo greičiau naujos ir stabilios Lenkijos vyriausybės, kad ir įmonės galėtų judėti į tuos sprendimus“, – teigė M.Skuodis.
D.Kreivys: elektros jungtis Lietuvai kainuos pigiau
Energetikos ministras D.Kreivys pakartojo, kad šiuo metu svarstoma sausumos jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos alternatyva abiem šalims kainuotų maždaug tiek pat, kiek buvo pradinis projekto jūroje biudžetas – apie 680 mln. eurų. Tačiau, pasak jo, Lietuvai projektas kainuos maždaug dukart pigiau nei planuota anksčiau.
„Lyginant su pačiu pirminiu jūrinės jungties projektu, kuomet ji (jos kaina – BNS) buvo numatyta apie 700 mln. eurų, dabar vėlgi jungtis kainuos panašiai, bet Lietuvos vartotojai sumokės dvigubai mažiau, nes didesnė dalis išlaidų bus Lenkijai“, – sakė D.Kreivys.
Pasak ministro, elektros jungtį planuojama užbaigti apie 2028 metus.
Tuo metu 2025 metų vasarį numatyto Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Europa procesas, D.Kreivio teigimu, vyksta sklandžiai, o kitų metų rugpjūtį Lietuva, Latvija ir Estija ketina pranešti nepratęsiančios BRELL (Rusijos, Baltarusijos ir Baltijos šalių – BNS) energetikos sistemos sutarties.
„Iki to sutarėme, kad pati projekto priežiūra dar intensyvės, nuo Naujų metų dažniau pradėsime daryti (vyriausybinę sinchronizavimo – BNS) komisiją, kad galėtume turėti labai intensyvią kontrolę, kad tikrai procesas būtų užbaigtas toliau“, – sakė D.Kreivys.
BNS remdamasi šaltiniais lapkričio viduryje paskelbė, kad brangiausią ir didžiausią Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Europa projektą „Harmony Link“ svarstoma pakeisti jungtimi sausumoje. Šią informaciją netrukus oficialiai patvirtino „Litgrid“ bei Energetikos ministerija.
Manoma, kad tai leistų jungtį turėti anksčiau nei 2030 metais, be to, ji kainuotų kur kas pigiau, o projekto įgyvendinimui būtų iš dalies panaudota planuojamos „Rail Baltica“ trasos infrastruktūra – pastarąją tikimasi nutiesti 2028 metais.
Pigesnės alternatyvos paieška tapo aktuali po to, kai rangovų pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus projektui numatytą 680 mln. eurų biudžetą Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemų operatorės šiemet pavasarį nutraukė jų konkursus ir nusprendė nedidinti projekto biudžeto, būsimus pirkimus išskaidyti, tačiau dėl papildomo finansavimo kalbėtis su EK ir kitomis institucijomis.
Nuo 2015 metų tarp Lietuvos ir Lenkijos veikia 500 megavatų (MW) galios „LitPol Link“ sausumos jungtis.
