„Mes norime pasiekti, kad mūsų didysis terminalas – „Independence“ – taptų regione pagrindiniu centru paskirstyti dujas. Pastačius terminalą, mes matome didelį potencialą naujiems žaidėjams paskirstyti dujas. Jas galima paskirstyti ir žemėje, mes planuojame pastatyti mažą stotelę, kuri turės galimybę dujas perkrauti į sunkvežimius, kurie išvežios dujas po regioną“, – trečiadienį žurnalistams Švedijoje, Nyneshamne, sakė „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.
Pasak jo, įprastai žemyninių SGD terminalų statyba kainuoja apie 15 mln. eurų. Dalį reikalingų lėšų „Klaipėdos nafta“ tikisi gauti iš Europos Sąjungos.
„Dabar yra planavimo stadija, dokumentų ruošimas. Artimiausiu metu planuojame pereiti į statybų stadiją. Mūsų tikslas yra pradėti jį naudoti 2017 metais. (...) Žemėje pastatyti terminalą gali kainuoti apie 15 mln. eurų. Mes esame pasiruošę dėl ES finansavimo, tikimės, kad jau vasarą turėsime atsakymą, kuris mums leistų atpiginti mūsų investiciją iki 30 procentų“, – kalbėjo M.Bartuška.
Antžeminio SGD terminalo projektą „Klaipėdos nafta“ plėtoja kartu su „Bomin Linde LNG“, su kuria vasarį pasirašytas memorandumas. Vokietijos įmonės atstovas teigė tikintis, kad Klaipėda turi galimybių tapti regioniniu SGD paskirstymo centru.
„Mes labai tikime SGD potencialu ir manome, kad Klaipėda su „Independence“ turi potencialo tapti SGD paskirstymo centru Baltijos jūros regione. Mes savo ruožtu planuojame pastatyti SGD bunkeriavimo laivą, kuris būtų Klaipėdoje ir galėtų aptarnauti tris klientų segmentus: jūrinių laivų klientus, kitus mažesnius SGD terminalus regione, taip pat pramonės klientus“, – žurnalistams sakė „Bomin Linde LNG“ komercijos direktorius Richardas Schroderis.
Planuoja, kad prisijungs 10 proc.
Pasak jo, planuojamo statyti bunkeriavimo laivo talpa galėtų būti apie 6,5 tūkst. kubų. Vokietijos bendrovės atstovas pripažino, kad kol kas tokių laivų ar mažųjų SGD terminalų klientų regione nėra daug, tačiau ateityje jų skaičius išaugs.
„Mes manome, kad greičiausiai per ateinančius 5-7 metus iki 10 proc. viso Baltijos jūros laivyno savininkų nuspręs pereiti prie SGD. Ateityje taip pat numatoma turėti nuo 10 iki 15 mažųjų SGD terminalų, kuriuos bus galima pasiekti iš Klaipėdos. Manome, kad jie pradės veikti per artimiausius 5 metus“, – teigė R.Schroderis.
„Klaipėdos nafta“ ketina statyti antžeminę SGD paskirstymo stotį bei teikti SGD bunkeriavimo, dujų krovos į sunkvežimius paslaugas Baltijos šalių bei Lenkijos klientams.
„Klaipėdos nafta“ ketina statyti antžeminę SGD paskirstymo stotį bei teikti SGD bunkeriavimo, dujų krovos į sunkvežimius paslaugas Baltijos šalių bei Lenkijos klientams.
SGD prekybos bendrovė „Litgas“ taip pat planuoja naudotis „Klaipėdos naftos“ ketinama statyti dujų skirstymo stotimi, iš kurios SGD būtų perpilamos į autodujovežius. Premjeras Algirdas Butkevičius anksčiau BNS patvirtino, kad „Litgas“ ir Norvegijos dujų koncernas „Statoil “ ketina steigti bendrą įmonę, kuri iš Klaipėdos gabentų SGD į kitus Baltijos jūros dujų terminalus bei vykdytų bunkeriavimo veiklą.
Hamburgo bendrovė „Bomin Linde LNG“ yra pirmaujanti SGD, kaip jūrinio kuro, tiekėja. Ji yra bendros įmonės „ Linde ir Mabanaft“, kuri yra „Marquard & Bahls“ antrinė įmonė, dalis.
