Lygiai taip pat yra ir Lietuvoje, kai biržoje turime keturias energetines kompanijas „Ignitis grupė“, „KN Energies“, „Amber Grid“ ir „Litgrid“.
Kiek akcijų leisti laisvai cirkuliuoti rinkoje yra skirtingi pasirinkimai tiek Lietuvoje tiek ir Europoje. Lietuvoje „Ignitis grupės“ biržoje esančių akcijų dalis sudaro ketvirtį, o likusi dalis priklauso valstybei ir mokesčių mokėtojams. „Litgrid“ – vos du procentai laisvai juda rinkoje. Tad praktikos skirtingos.
Suprantant finansų rinkos privalumus norėtųsi, kad daugiau ir laisviau valdytume ne tik energetines kompanijas. Pavyzdžiui „Ignitis grupės“ ketvirčio akcijų kotiravimas nesukelia jokios rizikos valdyme, kad ir tos akcijos būtų sukoncentruotos vienose rankose (nors tai tik teorija, o praktiškai sunkiai įsivaizduojama).
Buvimas biržoje leidžia būti skaidresniems ir turėti lengvesnę prieigą prie kapitalo, be valdymo praradimo.
Taigi kaip elgiasi kitos šalys. Yra įdomių pavyzdžių. Tarp elektros tiekėjų galime rasti Austrijos bendrovę „EVN group“, kur valstybė yra pasilikusi tik 51 proc. valdomų akcijų, o kita dalis privatūs investuotojai ir pensijų bei investicijų fondai. Suomijos „Fortum“ – valstybės dalis 51 proc., o Estijos „Enefit“ taip pat kotiruojamas ir valstybė valdo kiek daugiau nei tris ketvirčius akcijų.
Analizuojant Europos biržose kotiruojamas energetines bendroves krenta į akis, kad pasirinkimas, kiek laisvai paleisti akcijų priklauso nuo to, kiek akcijų pakanka, kad išlaikyti įmonių kontrolę. Pavyzdžiui, visiškai skirtingose Europos dalyse esančios energetinės bendrovės rinkoje kotiruoja po 40 proc. akcijų, o 60 proc. paliekama valstybei, nes to pakanka valdyti bendroves. Tokie trys pavyzdžiai yra Lenkijos „PGE Polska Grupa Energetyczna“, Portugalijos „EDP Group“ bei Rumunijos „Electrica“
Yra ir įdomesnių pavyzdžių. Italijos elektros tiekėjas „Enel“ turi 77 proc. privačių investuotojų dalį, o valstybei priklauso likusieji vos 23 proc., o Didžiosios Britanijos du energijos tiekėjai „National Grid plc“ ir „Scottish and Southern Electricity Networks“ apskritai yra privačios bendrovės, kurių pagrindiniai akcininkai yra pasaulinės reikšmės investiciniai fondai.
Beje, kalbant apie privačias investicijas, kai bendrovės atsiveria laisvai rinkai, jos dažnai sulaukia pensijų fondų investicijų, kas reiškia, kad dalis energetikos bendrovių pelno nukeliauja ateityje senatvės sulaukusiems žmonėms tiesiogiai. Europos praktika yra įvairi ir Lietuva šiame kontekste turi bendrovių kurios tokią praktiką atitinka, tačiau norėtūsi, kad ji būtų taikoma plačiau, kai kalbame apie Valstybės valdomas bendroves.
