Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas atsiuntė notą Lietuvos energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui, kurioje ragina netaikyti papildomo koeficiento ir taip sumažėsiančiai elektros prekybai per Latvijos ir Rusijos jungtį. Būtent šį koeficientą Maskva vertina kaip pagrindinį neigiamą metodikos elementą.
Maskva taip pat ragina atverti prekybai Estijos ir Rusijos jungtį, kuri, pagal naują metodiką, liktų uždaryta.
„Mūsų vertinimu, šios metodikos taikymas būtų diskriminacinis, ji pablogintų prekybos sąlygas su vienintele partnere Rusijos Federacija ir neabejotinai sumažintų elektros tiekimą maždaug 1 mlrd. kilovatvalandžių per metus“, – rašoma A.Novako laiške, kurį matė BNS.
Be to, A.Novakas tikina, jog Rusijos eksportuotoja „Inter RAO“ galės laiku pateikti kilmės garantijas (sertifikatus), įrodančius, kad į Baltijos šalis pateksianti elektra pagaminta Rusijoje.
Rusijos ministras teigia, kad Lietuvai uždarius prekybai 1300 megavatų (MW) maksimalios galios jungtį su Baltarusija, rusiškos elektros tiekimas per Latvijos ir Rusijos jungtį sumažėtų iki 900 MW, o pritaikius papildomą 0,62 koeficientą – maždaug iki 600 MW.
Energetikos ministro atstovė Aurelija Vernickaitė BNS patvirtino, kad Rusijos nota gauta, tačiau jos turinio nekomentavo.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ teigia, kad pagal metodiką iš kontinentinės Rusijos į Baltijos šalis 2021 metais maksimaliai būtų galima importuoti 4,2 mlrd. kWh elektros, o netaikant 0,62 koeficiento – 6,6 mlrd. kWh.
Ž.Vaičiūnas yra sakęs, jog tuo atveju, jeigu Baltijos šalys pasigamintų daugiau vietinės elektros arba jeigu būtų naudojami „tam tikri jungčių valdymo dalykai“, prekybos su Rusija apimtis galėtų sumažėti net iki 1,5 mlrd. kWh.
Naująją metodiką jau suderino Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai, tačiau ją dar turi patvirtinti nacionaliniai reguliuotojai. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkė Inga Žilienė BNS antradienį sakė, kad dabartinis metodikos projektas neįgyvendintų Lietuvos priimto vadinamojo „antiastravinio“ įstatymo ir jį reikia tobulinti.
Pasak jos, pagal „Litgrid“ skaičiavimus iš formulės nėra eliminuojami fiziniai srautai per Lietuvos ir Baltarusijos jungtį – juos eliminavus būtų galima dar labiau sumažinti prekybos su Rusija mastą, taip pat nėra išbaigta elektros kilmės garantijų sistema.
I.Žilienė teigė, kad nepatvirtinus naujos metodikos galios 2018 metų metodika, pagal kurią, įjungus Astravo AE, vyks prekyba tarp Lietuvos ir Karaliaučiaus, o su žemynine Rusija ir Baltarusija Baltijos šalys nebeprekiaus. Tačiau tokiu atveju Latvija ir Estija gali patvirtinti savo metodiką prekybai su Rusija.
Seimo rinkimus laimėję konservatoriai antradienį sukritikavo parengtą metodiką, nes ji gali įteisinti „antiastraviniame įstatyme draudžiamas veikas“.
Daugiausia diskusijų kelia galimybė, kad Astravo elektra į bendrą rinką pateks per Latvijos ir Rusijos jungtį bei perdavimo linijų tarp Lietuvos ir Baltarusijos naudojimas.
Kadenciją baigianti Vyriausybė teigia, kad rizikas sumažins mažesnis pralaidumas ir kilmės garantijų sistema. Konservatoriai sako, jog saugiklių yra per mažai.
