Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį apsvarstęs pataisų paketą pritarė jam bendru sutarimu.
„Jeigu nebūtų vasaros įvykių, tai nebūtų turbūt ir šio įstatymo peržiūrėjimo. Todėl turite irgi prisiimti atsakomybę už savo narius, nes mūsų laikmetis ir visuomenė reikalauja peržiūrėjimo“, – komiteto posėdyje teigė jo pirmininkas Kazys Starkevičius.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK), kuriai priklauso du mažuosius tiekėjus jungianti Lietuvos nepriklausomų elektros tiekėjų asociacija, generalinė direktorė Ineta Rizgelė teigė, jog pataisos apsunkins mažųjų tiekėjų padėtį rinkoje.
„Manome, kad šiais siūlomais pakeitimais bus dar labiau apsunkinama privataus kapitalo nepriklausomų tiekėjų galimybės dalyvauti šioje rinkoje ir apskritai padėtis. Tos galimybės ir iki šiol buvo labai sudėtingos, nes, viena vertus, tai yra jautri sritis, kita vertus, rinkos dalyviai reguliacinio stabilumo pastaruosius keletą metų nematė, nes tikrai buvo daroma nemažai intervencijų į reguliavimą, tuo pačiu vien liberalizacija buvo keletą kartų atidėta“, – komitete teigė I.Rizgelė.
„Projekte numatomi papildomi reikalavimai visiems elektros tiekėjams prievolių užtikrinimui yra neproporcingi. Rezultate mes matysime, kad šioje rinkoje artimiausiais metais tikriausiai liks tik valstybiniai tiekėjai“, – pridūrė ji.
Asociacijai atstovaujantis teisininkas Laimonas Markauskas neproporcingu vadino siūlymą įpareigoti tiekėjus prievolių įvykdymui turėti 7 proc. per tris mėnesius iš vartotojų gautų pajamų sumą. Jis siūlo mažiesiems tiekėjams šią dalį skaičiuoti ne nuo pajamų, o nuo tiekėjų maržos.
„Jų (mažųjų nepriklausomų tiekėjų – BNS) rizika yra mažesnė ir jų įsipareigojimų vykdymo užtikrinimui skaičiuojant 7 procentus nuo elektros kainos daro labai neproporcingą naštą labai nedideliam verslui“, – teigė L.Markauskas.
Jis taip pat siūlė pakeitimus taikyti tik naujiems rinkos dalyviams.
Nepriklausomos tiekėjos „EGTO energija“ atstovė Inga Rutkauskienė taip pat teigė, jog siūlymas sukaupti 7 proc. sumą pablogina mažųjų rinkos dalyvių konkurencines galimybes.
„Siūlomas prievolių įvykdymo užtikrinimo skaičiavimas nuo galutinės kainos, kai ji susieta su birža, yra neproporcingai didelis skaičiavimas nuo galutinės kainos ir iš esmės blogina galimybes tiekti paslaugą, nes (...) šiuo atveju kainos įtakoti mažasis tiekėjas negali. Tai iš esmės pablogina galimybę tiekti paslaugas ir pablogina galimybę konkuruoti elektros rinkoje“, – komitete teigė I.Rutkauskienė.
„Todėl tiekėjui, kuris tiekia tik elektrą pagal biržos planą, toks prievolių įvykdymo užtikrinimo skaičiavimas turėtų būti tik nuo tiekėjo aptarnavimo kainos maržos, kuri yra nekintama“, – pridūrė ji.
I. Rutkauskienė taip pat kritikavo pataisų nuostatą, jog dabartiniai nepriklausomų tiekėjų leidimai galios iki kitų metų gegužės 1 dienos.
„Reikalavimai gauti licenciją yra griežtinami. (...) Jie gali tapti nepakeliama našta mažajam tiekėjui ir jį išstumti iš rinkos, paliekant joje tik stambiuosius tiekėjus“, – teigė I.Rutkauskienė.
Pasak energetikos viceministrės Ingos Žilienės, 7 proc. reikalavimu siekiama apsidrausti, kad tiekėjai negalėtų pereiti nuo fiksuotų prie biržinių planų.
„Mes matome riziką, kad nepriklausomi tiekėjai gali priimti tokį rinkodarinį sprendimą, kad iš fiksuotų planų pereis prie biržos planų, nes ten yra lengvesnis reguliavimas. Tokiu būdu mes manome, kad sumažėtų ir konkurencija, ir vartotojai gali nukentėti, nes dauguma nori turėti fiksuotus planus“, – teigė I.Žilienė.
Pasak jos, naujas tiekėjų licencijavimas nėra precedentas, o pereinamasis laikotarpis iki gegužės 1 dienos yra pakankamas išspręsti klausimus, tarp jų ir prievolių užtikrinimą.
„Šituo paketu mes stipriname priežiūrą ir reikalavimus, kad vartotojai vėlgi neatsidurtų nepavydėtinoje situacijoje“, – teigė I.Žilienė.
Energetikos ministerijos siūlomi pakeitimai nustato griežtesnius reikalavimus elektros tiekėjams – jos negalės turėti pradelstų skolų, joms negalės būti pradėtos bankroto, reorganizavimo ar likvidavimo procedūros.
Be to, jų nuosavas kapitalas turėtų būti bent pusės įstatinio kapitalo dydžio, jos turėtų turėti prievolių įvykdymo garantijas, skirtas vartotojų nuostoliams kompensuoti, jei tiekėjas nevykdytų įsipareigojimų.
Buitiniai vartotojai dėl žalos atlyginimo per tris mėnesius turėtų kreiptis į Energetikos reguliavimo tarybą (VERT), o nepriklausomi tiekėjai – teikti jai papildomą informaciją, veiklos rizikų valdymo planą.
Taip pat numatoma buitiniams vartotojams, gaunantiems garantinio tiekimo paslaugą, mažinti dabar taikomą 1,25 koeficientą iki 1,15 vidutinės praėjusio mėnesio elektros biržos kainos. Nebuitiniams vartotojams būtų toliau taikomas 1,25 koeficientas.
Elektros rinkos liberalizavimo trečiojo etapo vartotojai iki pat 2025 metų pabaigos galėtų likti pas visuomeninį tiekėją, net jei buvo pasirinkę nepriklausomą tiekėją.
Taip pat ketinama nustatyti laikino elektros nutraukimo ar apribojimo tinklų naudotojams maksimalų laikotarpį – 336 valandos per dvejus metus. Vartotojams, prijungtų prie skirstomųjų tinklų, elektra negalėtų būti laikinai nutraukta ilgiau kaip 24 valandas iš eilės.
Siekiama didinti elektros tiekimo patikimumą užmiesčio vartotojams, vietoj maksimalių 24 valandų nustatant 12 valandų laikiną jos nutraukimą bei 6 valandų atstatymo laiką laisvosios ekonominės zonos teritorijoms.
Savų gamybos pajėgumų neturėjusiai „Perlas Energijai“ rugpjūčio pradžioje paskelbus apie sutarčių nutraukimą su beveik 180 tūkst. fiksuotos kainos planus pasirinkusių klientų, energetikos ministras Dainius Kreivys pranešė apie ketinimą peržiūrėti nepriklausomų tiekėjų reguliavimą bei jo griežtinimą.
