„Labiau elektros kainoms nukristi neleido dėl žemos oro temperatūros augęs vartojimas, – teigia „Enefit“ generalinis direktorius Liudas Liutkevičius. – Šylant orams sausio pabaigoje Lietuvoje buvo užfiksuota žemiausia vidutinė valandos kaina regione – 5,16 ct/kWh. Prognozuojama, kad pirmoji vasario pusė taip pat bus kiek šiltesnė nei įprastai, tačiau vartotojams laukti didelio elektros kainų kritimo nevertėtų – kainų pokyčius lemia daug kintamųjų.“
Pasak L. Liutkevičiaus, vienas iš galimų kintamųjų kainoms yra politiniai sprendimai. „Vyriausybė suformavo darbo grupę, kuri turės įvertinti Nacionalinę energetikos strategiją ir pateikti išvadas dėl Ignalinos atominės elektrinės planų. Tikimės, kad ši darbo grupė pasiūlys racionalių sprendimų, kaip tobulinti energijos tiekimą namų ūkiams ir verslui“, – sako „Enefit“ vadovas.
Tai ne pirmas svarbus naujosios Vyriausybės sprendimas energetikos sektoriui. Sausį nuspręsta pažaboti augantį saulės energetikos plėtros burbulą Lietuvoje. Su juo bus kovojama taikant griežtesnes leidimų statyti saulės elektrines išdavimo taisykles. Šis sprendimas turėtų sumažinti rinkliavą už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, kuri pastaraisiais metais sparčiai augo dėl atsinaujinančios energetikos plėtros.
Tačiau prognozės artimiausiam laikotarpiui neteikia vilčių, kad kainos ženkliai kristų. Sausi ir šalti orai išsekino Skandinavijos šalių hidroelektrinių rezervuarus žemiau daugiametės normos. Žemas vandens lygis juose reiškia, kad šiose šalyse bus pagaminta mažiau pigios hidroenergijos ir tai padidins vidutinę elektros kainą regione.
Sausį 4 proc. augo žaliavinės naftos kainos – mėnesio pabaigoje jos pasiekė 115,6 JAV dolerio už barelį. Tačiau nežymiai sumažėjo akmens anglies kainos, sudarantiems sutartis 2014 metams. Jų kaina per mėnesį krito 2,6 proc. iki 99,8 JAV dolerių už toną.
Kuro kainos, lyginant su taršos leidimų kainomis, yra beveik 25 kartus aukštesnės, todėl jų svyravimai galutinėms elektros energijos kainoms daro didelę įtaką. Nors per sausį taršos leidimų kainos krito net 49 proc., tačiau šis pokytis galutinei elektros kaina nepadarė tokio poveikio kaip keliais procentais ūgtelėjusi naftos kaina. Mėnesio pabaigoje taršos leidimų kaina buvo smukusi iki 11,81 lito už toną. Nuo 2008 m. prasidėjusios recesijos taršos leidimų kainos jau smuko 80 procentų. Europos Komisija siekia padidinti jų kainą mažindama pasiūlą tam, kad įmonės būtų labiau motyvuotos mažinti anglies dvideginio emisijas. Tačiau šiuo metu tam priešinasi valstybių narių Vyriausybės.
Sausį vykusioje Pasaulio energetikos tarybos konferencijoje buvo paskelbtas naujausias šalių energetikos politikos reitingas. Jame Lietuva užima 31-ą vietą, Estija pakilo į 35-ą, o Latvija išliko 37-oje vietoje. Reitinge, kurį sudaro 94 šalys Suomija užima 5-ą, o Švedija – 1-ą vietą.
