Atviras balsavimas vyko naujienų portale ir BETA Facebook puslapyje. Daugiausiai visuomenės balsų sulaukė daugiabutis iš Šiaulių, Energetikų g. 11. Komisijos favoritu tapo gyvenamasis namas iš Marijampolės, Kosmonautų g. 2.
Atiduodant savo balsą tiek visuomenę, tiek komisijos narius BETA skatino atsižvelgti į šiuos kriterijus: energinį efektyvumą, architektūrinius sprendimus, atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą, indelį į aplinkos tausojimą, bendruomeniškumą, projekto indėlį į platesnį gyvenamosios aplinkos atnaujinimą (gatvėje, rajone).
Šių metų rinkimų komisijoje buvo įvairių sričių specialistai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio: Knut Holler, Būsto iniciatyva Rytų Europai (IWO) valdybos pirmininkas (Vokietija), dr. Giedrius Šiupšinskas, VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros docentas, dr. Valdas Lukoševičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas, Būsto rūmų bei Aplinkos ministerijos atstovai.
Inovatyvūs sprendimai išskyrė iš kitų
Marijampolės daugiabutis, išsiskyrė inovatyviu požiūriu į renovaciją ir pasiekė aukštus energinio efektyvumo rodiklius, pasirinkus ne tik tradicinius, bet ir papildomus sprendimus ir įsidiegus alternatyvius energijos šaltinius. Atnaujinant šį pastatą buvo įgyvendintos pagrindinės energiją taupančios priemonės: apšiltintos sienos bei stogas, pakeisti langai, įstiklinti balkonai, pakeista šildymo sistema, bei ne taip dažnai pasirenkami darbai – įrengta geoterminė bei saulės kolektorių šildymo sistema. Taip pat buvo sutvarkyta ir teritorija aplink namą, o gyventojai papildomai planuoja kreiptis į savivaldybę dėl lėšų automobilių stovėjimo aukštelės plėtimui.
Prieš renovaciją šiame daugiabutyje vienam kvadratiniam metrui apšildyti reikėjo 140,19 kWh energijos, o dabar tik 24,71 kWh.
Prieš renovaciją šiame daugiabutyje vienam kvadratiniam metrui apšildyti reikėjo 140,19 kWh energijos, o dabar tik 24,71 kWh. Šiltnamio efektą sukeliančių anglies dvideginio išmetimas į aplinką per metus sumažėjo 94,6 tonomis.
Pagerina ir gyvenimo kokybę
„Organizuojant šiuos rinkimus mūsų siekiamybė – supažindinti visuomenę su platesne renovacijos nauda bei parodyti, jog atnaujintas daugiabutis yra daugiau nei apšiltintos sienos, pakeisti langai ar įstiklinti balkonai. Renovuotas namas iš esmės gerina gyvenimo kokybę. Vienu iš nugalėtojų išrinktas Marijampolėje esantis gyvenamasis namas parodo visus galimus renovacijos privalumus: nuo aukščiausių energinio efektyvumo rodiklių, inovatyvių energijos šaltinių panaudojimo iki kompleksinio požiūrio atnaujinant gyvenamąją aplinką“, – pasakoja BETA direktorius Valius Serbenta.
Kiekvieno renovuoto daugiabučio istorija skirtinga
Šiais metais rinkimuose dalyvavo 10 renovuotų daugiabučių – kiekvienas iš jų su skirtingais poreikiais ir problemomis, kurias išsprendė dalyvavimas atnaujinimo programoje. Nors kiekviena istorija skirtinga, jas visas vienija padidėjęs energinio efektyvumas bei pagerėjusi gyvenimo kokybė.
Anot V. Serbentos, prie pagrindinių privalumų sąrašo dar prisideda iš daugiausiai šalies gyventojų balsų pelniusio Šiaulių daugiabučio sprendimai – po renovacijos šiame name stipriai pagerėjo gyvenimo kokybė, išaugo nekilnojamojo turto vertė ir tris kartus sumažėjo energijos suvartojimas.
Virš 60 metų skaičiuojantis pastatas prieš prisijungdamas prie BETA koordinuojamos daugiabučių atnaujinimo programos buvo E energinio efektyvumo klasės, vienam kvadratiniam metrui apšildyti reikėjo 408.52 kWh energijos. Po programos įgyvendinimo šis skaičius sumažėjo daugiau nei 3 kartus – iki 124.69 kWh vienam kvadratiniam metrui, tai leido pasiekti aukštą, C energinio efektyvumo klasę.
Renovacija prisideda prie ekonomikos konkurencingumo stiprinimo, gyventojų gerovės kūrimo.
Apie renovacijos naudą įgyvendinti projektai kalba patys už save
BETA vadovo teigimu, rinkimuose dalyvavusių projektų istorijos plečia gyventojų suvokimą apie esminius atnaujinto daugiabučio privalumus: nuo sutvarkytos teritorijos iki mažesnių sąskaitų už šildymą.
„Inžinerine ir moraline prasmėmis neefektyvių ir pasenusių daugiabučių atnaujinimo programa yra labai svarbi visos šalies mastu, apimant daugybę skirtingų sričių. Kasdieniame kontekste mes matome naujus langus bei sutvarkytą stogą ar sumažėjusias sąskaitas už šildymą. Tačiau žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos renovacija yra daugiau: ji prisideda prie ekonomikos konkurencingumo stiprinimo, gyventojų gerovės kūrimo bei šalies energetinės nepriklausomybės didinimo“, – pabrėžia V. Serbenta.
