„Prie dabartinių dujų kainų šis gigantas turėtų atlikti „rezervinio ginklo“ vaidmenį. Tai yra, stovi nedirbdamas, o naudojamas tik labai išskirtiniais atvejais. Taip, jis kainavo daug, bet, pavyzdžiui, priešlėktuvinės raketos taip pat labai brangios, tik jomis nešaudoma kasdien. Paradoksalu, tačiau taip kasmet būtų sutaupoma dešimtys milijonų litų ir tai turėtų įtakos Lietuvoje gaminamos elektros kainoms“, – teigė M.Nagevičius.
Spaudos konferenciją organizavo bendrovių Kauno termofikacijos elektrinė (KTE) ir „Panevėžio energija“ bei LEKA atstovai.
Tai yra, stovi nedirbdamas, o naudojamas tik labai išskirtiniais atvejais, – sakė M.Nagevičius.
„Susirinkome norėdami atkreipti dėmesį, jog pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodo klaidinantys labai atsakingų asmenų pareiškimai, kad termofikacinėms elektrinėms vertėtų visiškai nebeduoti elektros gamybos kvotų, o jas skirti Lietuvos energijos (LE) elektrinei Elektrėnuose, nes termofikacinės elektrinės (TE) neva yra mažiau efektyvios negu LE blokai“, – teigė KTE vadovas Evaldas Paulavičius.
Pasak jo, tam, kad LE žiemos metu pagamintų 1 MWh elektros energijos, reikia 381 kubinio metro dujų (senieji blokai), arba 222 kubinių metrų dujų naujajam blokui. Tuo metu KTE, gamindama 1 MWh, sunaudoja 162 kubinių metrų dujų, Panevėžio energija – 133 kubinių metrų, Vilniaus TE-3 – 149 kubinių metrų.
„Kaip, matant tokius skaičius, galima sakyti, jog LE įrengimai yra efektyvesni? Kažkas labai stengiasi skleisti klaidingą informaciją. O tai įneša sumaištį tarp gamintojų ir kelia nerimą norintiems investuoti šimtus milijonų litų modernizuoti įrengimams bei pereiti prie biokuro“, – sakė E.Paulavičius.
Stabilizuotų elektros kainas
Tuo tarpu „Lietuvos energija“ tikina, kad didesnės kitų metų elektros gamybos Elektrėnuose apimtys galėtų ne tik užtikrinti energetinį šalies saugumą, bet ir stabilizuoti kainas elektros energijos rinkoje.
„Lietuvos energijos“ pranešime spaudai teigiama, kad 2014 m. vienas iš „Lietuvos energijos gamybos“ valdomos Lietuvos elektrinės blokų turės veikti mažiausiai 6,5 mėnesio per metus. Tokia yra patikimo elektros sistemos veikimo užtikrinimo sąlyga: Lietuvos perdavimo sistemos operatoriui „Litgrid“ nuo balandžio 1 d. iki spalio 15 d. yra būtinas nuolat veikiantis elektros energijos gamybos šaltinis.
„Lietuvos energijos gamybos“ specialistai skaičiuoja, kad tuo atveju, jei remtinai gamybai Elektrėnuose skirta kvota 2014 m. siektų apie 0,7 TWh, dėl ribotų techninių Lietuvos elektrinės galimybių veikti maža galia, šiltuoju metu laiku elektra didžiąją dalį laiko būtų gaminama senuosiuose 150 MW galios rezervinės elektrinės blokuose. Tokiu atveju Lietuvos elektrinėje būtų pagaminta mažiau elektros energijos nei 2012 ar 2013 metais, tačiau jos savikaina būtų itin aukšta.
Atsižvelgiant į 2013 m. susidariusią situaciją, kai nuo birželio iki spalio mėnesio rinkoje laikėsi aukštos elektros energijos kainos, bei tuo metu išryškėjusį poreikį užtikrinti elektros kainų stabilumą, „Lietuvos energijos gamybos“ vertinimu, būtų racionalu šiltuoju metu laiku Lietuvoje gaminti daugiau kvotinės elektros energijos. Tokiu atveju elektra būtų gaminama tuo laikotarpiu, kai elektros energijos kainos rinkoje dažniausiai būna itin nepastovios ir aukštos, o priklausomybė nuo importuojamos elektros energijos – didžiausia.
Dėl nuostolių gali branginti šilumą
„Panevėžio energijos“ generalinis direktorius Petras Diksa teigia, kad jeigu 2014 m. „Panevėžio energijai“ elektros kvota bus sumažinta iki 65 tūkstančių MWh, įmonė patirs 4 milijonus litų nuostolio.
„Dalį nuostolio būsime priversti amortizuoti didindami šilumos kainą. Kitą dalį būsime priversti padengti papildomai skolindamiesi. O mes ir taip kasmet turime atiduoti 6,5 milijono litų bankams. Šios lėšos imtos naujai termofikacinei pastatyti. Mes pasiekėme, jog šilumos kaina panevėžiečiams būtų viena mažesnių šalyje. Dabar mus privers dar skolintis, bet taip iki galo tęstis negalės. Todėl šilumos kaina neišvengiamai kiltų“, – prognozes pateikė P. Diksa.
Dalį nuostolio būsime priversti amortizuoti didindami šilumos kainą, – sakė P.Diksa.
E.Paulavičiaus teigimu, panašus scenarijus galimas ir Kaune.
„Nukirpus elektros kvotas tektų išjungti dalį įrengimų, kiltų problemų su verslo klientais, kuriems teikiame garą, o jiems strigtų gamyba. Natūralu, kad KTE patirtų nuostolių, kurie tikrai turėtų įtakos šilumos kainai. Beje, mes daug dėjome pastangų ir šiais metais, palyginti su pernai, šilumos gamybos kainą sumažinome 15 proc, iki 16,81 ct/kWh. Tačiau pražūtingas žaidimas su kvotomis mūsų visas pastangas mažinti kainą gali paleisti vėjais“, – sakė KTE vadovas.
LEKA direktorius M.Nagevičius pateikė paskaičiavimus, kodėl LE IX bloką geriau laikyti neįjungtą ir neskirti jam visų elektros gamybos kvotų. Prie dabartinių dujų kainų LE IX blokas per valandą pagamina 250 MWh elektros energijos, kurios kintami kaštai (skaičiuojant tik kuro dedamąją) yra apie 28,9 ct/kWh. Jeigu rinkoje elektra kainuoja 16 ct/kWh, per valandą iš VIAP fondo „paimama“ 32190 Lt.
Veikiant neefektyviam senajam blokui (minimali galia – 60 MW) per valandą pagaminama 60 MWh elektros energijos, kurios kintami kaštai (skaičiuojant tik kuro dedamąją) yra apie 49,6 ct/kWh. Esant elektros rinkos kainai 16 ct/kWh, per valandą iš VIAP fondo „paimama“ 20142 Lt.
„Taigi, net vasaros metu prie dabartinių elektros energijos ir gamtinių dujų kainų labiau apsimoka elektrą gaminti senuose neefektyviuose LE blokuose, nei naujame efektyvesniame IX bloke, o elektros gamybos kvotą protingai paskirstyti termofikacinėms elektrinėms. Prie dabartinių dujų kainų IX bloką apsimoka kurti tik elektros energijos kainai rinkoje viršijus 22,3 ct/kWh“, – sako M.Nagevičius.
Premjeras įžvelgia dideles spekuliacijas
Antradienį duodamas interviu LRT radijui, premjeras Algirdas Butkevičius tikino, kad kvotų klausimas bus išspręstas trečiadienį, Vyriausybės posėdžio metu.
Anot premjero, šioje srityje vyksta labai didžiulė spekuliacija. „Mano kabinete buvo aiškiai pasakyta, kad elektros energijos kaina negali didėti ir tam yra rezervų. O dėl kvotų perskirstymo, reikia pabrėžti, kad ta tvarka, galiojusi tam tikrą laikotarpį, išliks, bet Energetikos ministerijai yra duotas nurodymas, kad paruoštų atskirą metodiką kvotų skirstymui ir būtų numatyta aiški apskaita, kurioje mes matytume, kiek komerciškai yra pagaminama termofikacinėse elektrinėse elektros energija. Nustatėme, kad tas nebuvo daroma. Čia reikėtų paklausti ankstesnės Vyriausybės. Jūs įsivaizduokite, jei nėra komercinės apskaitos, galima ir kainas iš lubų nustatyti, ir kitais dalykais spekuliuoti. Lietuvoje netvarkos laikotarpis pasibaigė. Čia nereikėtų kelti jokių neramumų. Jokie milijonai nebus švaistomi. Pagaliau tie milijonai bus efektyviai panaudojami“, – tikino Vyriausybės vadovas.
