Ministerijų atstovų teigimu, siūloma lengvata galėtų naudotis ne tik nepasiturintys, bet ir dideles pajamas gaunantys gyventojai, be to, mažesnis PVM tarifas dujoms būtų papildoma subsidija iškastiniam kurui, nuo kurio priklausomybę Lietuva siekia kuo labiau mažinti.
E.Sabutis: valstybė privalo stabdyti kylančias kainas
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą įregistravęs E.Sabutis sako, kad valstybės institucijos privalo įsikišti ir visais prieinamais būdais bandyti stabdyti kylančias kainas, pavyzdžiui, peržiūrėti valstybinių energetikos įmonių pelningumo kriterijus.
„Šių įmonių grynasis pelnas vien pernai siekė daugiau kaip 266 mln. eurų“, – sako E.Sabutis.
Pasak jo, elektros ir dujų kainų šuolį ypač pajus gyventojai, kurie jas vartoja ne tik maistui gaminti, bet ir būstui šildyti.
„Prisiminkime, kad kai kurie neturi galimybės šildytis būstą kitaip, kaip dujomis ar elektra. Gyventojams, naudojantiems apšildymui gamtines dujas ar elektros energiją, taikomas kelis kartus didesnis PVM tarifas, šie vartotojai atsiduria nelygiateisėje padėtyje su gyventojais, kuriems ir dabar taikomas lengvatinis PVM būsto šildymui“, – pabrėžė parlamentaras.
Mažiau mokėtų ir turtingi, ir nepasiturintys
Finansų ministerijai abejonių kelia deklaruojamas lengvatos tikslingumas. Anot ministerijos, šia lengvata pasinaudotų visi buitiniai vartotojai, o ne tik tie, kuriems sunkiau susimokėti už paslaugas.
„Nors E.Sabučio teikiamo projekto aiškinamajame rašte argumentuojama, kad tokia finansinė parama per mokestinės naštos mažinimą pasiektų žmones, kuriems sunkiau susimokėti už minėtas paslaugas, tačiau siūloma lengvata naudotųsi visi buitiniai vartotojai, todėl lengvatos tikslingumas abejotinas“, – nurodoma BNS pateiktame atsakyme.
Jame ministerija pabrėžia, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Europos Komisija bei Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pateikė rekomendacijas, kad tokios PVM lengvatos yra netaiklios ir socialines problemas efektyviau spręsti per išmokas, pavyzdžiui, vienišų asmenų išmoką, papildomą pensijų indeksavimą.
Ministerija suskaičiavo, kad biudžeto netekimai, jei būtų pritarta lengvatiniam 9 proc. PVM tarifui gamtinių dujų tiekimui ar elektros energijai, per metus siektų apie 45 mln. eurų.
PVM lengvata – papildoma subsidija iškastiniam kurui
Energetikos ministerija sako, kad nustačius gyventojų naudojamoms dujoms 9 proc. PVM, lengvatinis tarifas būtų papildoma tiesioginė subsidija iškastiniam kurui.
„Tai ne tik nėra suderinama su Vyriausybės programa, tačiau tai taip pat siųstų netinkamus signalus gyventojams apie tai, kad nereikia rinktis mažiau aplinką teršiančių ir efektyvesnių energijos išteklių vartojimo“, – BNS tvirtino energetikos viceministrė Inga Žilienė.
Pasak jos, ilgalaikė valstybės ir Europos Sąjungos (ES) strategija yra mažinti iškastinio kuro dalį energetikos balanse, mažinant išmetamo CO2 kiekius.
„Šiuo metu gyventojai yra tiesiogiai remiami už atsinaujinančių energijos išteklių technologijų diegimą, pavyzdžiui, saulės elektrinių, šilumos siurblių įsirengimą savo namuose“, – nurodė ministerijos atstovė.
Pasak I.Žilienės, pernai gamtinių dujų kainos buvo pasiekusios visų laikų rekordines žemumas, tačiau tokios mažos jos negalėjo išlikti nuolatos ir šiuo metu yra šiek tiek didesnės, tačiau ir toliau išlieka mažesnės nei buvo 2019 metais.
Energetikos ministerijos teigimu, tiek elektros, tiek gamtinių dujų kainos Lietuvoje yra vienos mažiausių ES.
„Kainų svyravimai tarptautinėse rinkose vyksta nuolat, tačiau valstybės įprastai kas kartą nereaguoja į tai didindamos ar mažindamos PVM tarifus“, – aiškino viceministrė.
9 proc. lengvatinis tarifas dabar nustatytas centralizuotam šildymui, o dujoms ir elektrai taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas.
