„Ministras, kurio neturėjo būti, kaip ir ministerijos“, – taip partijos kolegoms paskirtąjį energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūną pristatė Irena Degutienė, turėdama omenyje „valstiečių“ išreikštą ketinimą naikinti Energetikos ministeriją.
Konservatoriams jis pirmadienį pristatė svarbiausius savo darbus, kuriuos ketina nuveikti per kadenciją. Bene sudėtingiausias – sinchronizacija su kontinentiniais Europos elektros tinklais. Tačiau to, kaip pabrėžė Ž.Vaičiūnas, per ketverius metus įgyvendinti nepavyks.
Silpnoji grandis – Lenkija
„Tikslas yra per kadenciją užtikrinti visus svarbiausius politinius sutarimus, projektą pastatyti ant bėgių, kad jis jau nebūtų atgręžiamas. Techniškai žiūrint jis yra ilgesnis nei kadencija“, – konservatoriams sakė Ž.Vaičiūnas. Per ketverius metus bus siekiama rasti politinį sprendimą ir užtikrinti maksimalų Europos Sąjungos finansavimą.
Kitų metų pirmąjį ketvirtį turėtų būti sutarta dėl sinchronizacijos krypties, parengtas planas, į kurį, Ž.Vaičiūno teigimu, yra būtina įtraukti ir Lenkiją, „kuri yra silpnoji šio projekto įgyvendinimo dalis, bet ji yra neišvengiama, nes tai yra techninis mūsų langas į Europą“.
Taip pat bus svarbus derybų procesas dėl atsijungimo nuo BRELL žiedo: „Tai reikalaus nemažai politinės intervencijos.“
Vien antrai „LitPol Link“ jungčiai pastatyti prireiks iki 7 metų, įskaitant ir galimus ginčus bei skundus iš Lenkijos pusės.
Tikslas – pavėlinti Astravo atominės elektrinės startą
Kitas svarbus darbas – Astravo atominės elektrinės kontrolė. Ž.Vaičiūno teigimu, reikia stengtis, kad projektas būtų įgyvendintas kuo vėliau, o sinchronizacija – kuo anksčiau. „Tada sumažintume elektros importo galimybę“, – kalbėjo paskirtasis energetikos ministras.
Lietuva žada nepirkti elektros iš būsimos baltarusių atominės elektrinės. Tačiau kitos šalys kol kas susilaiko nuo radikalių pareiškimų šiuo klausimu.
Paklaustas apie realias technines galimybes riboti elektros importą iš Baltarusijos, jis paminėjo konverterius. Tačiau tai yra brangi įranga – vienas jų kainuoja apie 100 mln. eurų.
Be to, paskirtojo ministro teigimu, jie sukurtų ilgalaikę riziką, mat, jau sinchronizavusis su kontinentiniais Europos elektros tinklais, jie galėtų būti panaudoti elektros iš Baltarusijos importui, ypač jeigu kaimyninėje valstybėje elektra būtų pigesnė.
Svarstys dėl bendradarbiavimo su NUKEM/GNS
Dideliu iššūkiu ministrui taps ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymas. Jam reikia apie 900 mln. eurų po 2020 metų, dėl kurių reikia susiderėti su ES ir kitais donorais.
Projekto vėlavimas nemaža dalimi buvo dėl šio partnerio, tai politiškai abejočiau dėl tolesnio bendradarbiavimo, – sakė Ž.Vaičiūnas.
„Iššūkis didelis, tai yra nepakeliama našta mūsų biudžetui, reikėtų siekti užsitikrinti finansavimą“, – kalbėjo Ž.Vaičiūnas.
Deryboms koją, Ž.Vaičiūno teigimu, gali kišti faktas, kad IAE uždaro NUKEM/GNS koncernas.
„Šis partneris yra vienas iš didžiausių argumentų Europos Komisijai, ES šalims abejoti papildoma parama, nes projekto vėlavimas nemaža dalimi buvo dėl šio partnerio, tai politiškai abejočiau dėl tolesnio bendradarbiavimo, bet techniškai dar turėčiau įvertinti“, – kalbėjo paskirtasis energetikos ministras.
Priminsime, kad šiemet pagaliau prie IAE buvo atidaryta laikina panaudoto branduolinio kuro saugykla, kurios statybų pabaiga dėl ginčų su minėtu koncernu vėlavo net septynerius metus.
Tiesa, lapkričio pabaigoje IAE pranešė, kad šalys atsisakė visų savo ankstesnių ir dabartinių pretenzijų, dėl kurių projekto įgyvendinimas vėlavo apie 5–6 metus.
„B1 yra ypatingos svarbos projektas, kurio vėlavimas turėjo įtakos eksploatavimo nutraukimo eigai ir lėmė papildomus kaštus. Sutarties papildymas išspręs likusius klausimus, o tai teigiamai paveiks visą uždarymo eigą“, – pranešime spaudai cituojamas IAE generalinis direktorius Darius Janulevičius.
Kogeneracinę elektrinę Vilniuje statytų
Ž.Vaičiūnas pabrėžė, kad būtina didinti elektros gamybą šalies viduje: „Išliekame rekordininkai pagal importuojamą elektros energiją. Eksportuojame pinigus, pinigų srautus. Dabar mažiau į Rytų pusę, bet į Švediją tie srautai tebeteka. Jungtys yra gerai, bet reikia stiprinti vietinę gamybą. Reikia ieškoti kuo geresnio, racionalesnio sutarimo.“
Konkretaus plano, kaip didinti generaciją, kol kas dar nėra, tačiau Ž.Vaičiūnas minėjo, kad galima būti svarstyti apie Elektrėnų elektrinės generacijos padidinimą.
Jis pritartų ir Vilniaus kogeneracinės jėgainės statytoms, nes taip padidėtų vietinė energijos gamyba, tai teigiamai paveiktų kainas: „Progresas gana didelis. Bet reikia įvertinti, ar projekto struktūra yra optimali. Iš energetikos ministerijos pusės projektas yra reikalingas.“
Tiesa, 15min jau rašė, kad pasipriešinimo šis projektas gali sulaukti iš paskirtojo aplinkos ministro Kęstučio Navicko, kuris nenorėtų matyti elektrinės, kurioje deginamos atliekos. Trečiadienį dėl to žada tartis Energetikos komisijos nariai. Europos Komisija jau užtikrino paramą šiam projektui.
Skalūnų žada neieškoti
Ž.Vaičiūnas pažymėjo, kad aktyvių veiksmų ieškant Lietuvoje skalūninių angliavandenilių jis nesiims.
„Kai kurie projektai buvo įgyvendinami Lenkijoje, bet ten pramoninės gamybos nėra. Aktyvių veiksmų inicijuojant šį procesą iš energetikos politikos perspektyvos nematyčiau“, – Ž.Vaičiūnas pabrėžė, kad rinkos situacija skalūnų paieškoms nėra palanki.
Jo nuomonei pritarė ir konservatorių frakcijoje viešėjęs paskirtasis aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Kai kurie projektai buvo įgyvendinami Lenkijoje, bet ten pramoninės gamybos nėra. Aktyvių veiksmų inicijuojant tą procesą iš energetikos politikos perspektyvos nematyčiau, – kalbėjo ministras.
„Ekonominė situacija pasikeitė ir labai sunku tikėtis rasti investuotoją“, – sakė jis.
Matyt, nereiktų nieko kito ir tikėtis, žinant, kad „žalieji“, dabar su Ramūnu Karbauskiu priešakyje patekę į Seimą, ir buvo tie, kurie iš Lietuvos išprašė amerikiečių koncerną „Chevron“, kuris ketino Lietuvoje ieškoti skalūnų.
Štai, pavyzdžiui, dabartinis parlamentaras Tomas Tomilinas važinėjo po Žemaitiją ir agitavo gyventojus prieš skalūninių angliavandenilių paiešką.
