„Šiuo metu jūrinio vėjo projektas yra vertinamas tiek Lietuvos institucijų, tiek tarptautinių ekspertų. Tikslas yra pasižiūrėti, kokie yra jo kaštai ir naudos. Galimi visi scenarijai – tiek projekto stabdymas, tiek jo koregavimas, tiek tęsimas be korekcijų“, – LRT radijui antradienį sakė Ž.Vaičiūnas.
Jis „keistoka sąlyga“ pavadino tai, kad aukcionas galėtų įvykti ir dalyvaujant tik vienam dalyviui, taip pat Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) konkurso nugalėtojui patvirtintas vadinamąsias elektros pardavimo kainų „grindis“ – 75 eurus už megavatvalandę (MWh).
„Šiek tiek keista, kad yra nustatytos kainų grindys. Suprantame, kad situacija globalioje rinkoje nėra pati palankiausia – kainų lubos turėtų būti, bet dėl grindų šiek tiek yra abejonių“, – kalbėjo Ž.Vaičiūnas.
„Būtų gerai ir svarbu, kad konkursas vyktų ne automatiniu būdu, bet jo pabaigoje būtų galimybė deryboms su vystytojais. Tai leistų valstybei turėti didesnius derybinius svertus“, – pridūrė jis.
Ministras pabrėžė nekvestionuojantis būsimo parko Baltijos jūroje strateginės reikšmės ir svarbos: „Esminis klausimas, ar yra pats tinkamiausias laikas ir tinkamos sąlygos šiam projektui vystyti tokiu būdu“.
Ž.Vaičiūnas teigė, kad jo anksčiau įvardyta maždaug 200 mln. eurų suma, kurią valstybė pagal skatinimo schemą turėtų sumokėti būsimam plėtotojui, yra „ekstremalus scenarijus“, galimas kraštutiniu atveju, jei rinkoje vyrautų mažiausia galima elektros kaina.
Atsakydamas į klausimą, kokia žinutė siunčiama potencialiems investuotojams, kai svarstoma galimybė stabdyti aukcioną, ministras kėlė klausimą, kodėl jis buvo paskelbtas likus mažiau nei mėnesiui iki naujos Vyriausybės darbo pradžios.
„Be abejo, investuotojams, vystytojams yra svarbu tęstinumas. Strateginį tęstinumą išlaikysime, o ar sąlygos bus būtent tokios, dar reikia palaukti“, – sakė Ž.Vaičiūnas.
D.Kreivys: nuostoliai be parko būtų dešimteriopai didesni nei valstybės parama
Buvęs energetikos ministras, Seimo narys Dainius Kreivys teigė, kad minimali valstybės skatinimo suma būsimam vystytojui būtų 48 mln. eurų per metus, vidutinė – 94 mln. eurų, o „labiausiai pesimistinė“ – 192 mln. eurų.
„Tačiau nuostoliai, kuriuos mes prarasime (patirsime – BNS), jeigu nepasistatysime vėjo parkų, gali siekti nuo 700 mln. iki 1,3 mlrd. eurų per metus. (...) Tai reiškia, kad tą (palyginti su tuo – BNS), ką mes sumokėsime vystytojui, jeigu parkų nebus, mums kainuos dešimt kartų daugiau, nes parkai nuleis reikšmingai kainą visiems vartotojams“, – LRT radijui antradienį sakė D.Kreivys.
Jo teigimu, jo vadovaujama Energetikos ministerija jau atliko su jūros vėjo parkų projektais susisijusius skaičiavimus ir modeliavimus.
„Man nelabai suprantama, ką galima dabar per keletą savaičių suskaičiuoti ir gauti kažkokias išvadas, ar tai yra naudinga, ar nenaudinga“, – teigė buvęs ministras.
„Viskas yra suskaičiuota, kad Lietuvos energetinei nepriklausomybei tai yra būtini projektai ir kad 2030–2032 metais Lietuva nepasigamins apie 25 proc. elektros, jeigu mes neturėsime jūros parkų. Tai reiškia, kad mes visi už elektrą mokėsime žymiai brangiau“, – aiškino D.Kreivys.
Pasak D.Kreivio, konkursas lapkritį buvo paskelbtas, nes jo sąlygas reglamentuojantys įstatymai buvo pakeisti tik vasarą, o VERT dar turėjo perskaičiuoti elektros pardavimo kainų diapazoną.
„Natūralu, kad, kol tie procesai vyko, atėjo beveik ir kadencijos (Vyriausybės – BNS) pabaiga“, – sakė D.Kreivys.
BNS primena, kad pernai lapkričio 18-ąją 3,13 mlrd. eurų preliminarios vertės antrojo vėjo parko Baltijos jūroje vystymo konkursas paskelbtas po to, kai dalyvavus tik vienai įmonei balandį neįvyko pirmasis aukcionas.
Aukcionas galės įvykti ir dalyvaujant tik vienam dalyviui, o elektros pardavimo sandorio kainą bei valstybės skatinimo apimtį bus galima keisti atsižvelgiant į paskutinių metų infliaciją bei didmeninę kainą.
Naujo konkurso dalyviai, skirtingai nei pernai vykusio pirmojo, galės pretenduoti į 15 metų trukmės valstybės skatinimą. Konkursą laimėtų didžiausią vystymo mokestį, kuris turi būti bent 5 mln. eurų, pasiūlęs arba iš valstybės mažiausio metinio elektros gamybos skatinamo kiekio už mažiausią kainą paprašęs dalyvis.
Apie dalyvavimą aukcione jau paskelbė valstybės kontroliuojama energetikos grupė „Ignitis grupė“, tai svarsto ir didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“.
Dalis Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narių siūlo prašyti Energetikos ministerijos apskritai sustabdyti aukcioną, kol bus atlikta kaštų ir naudos analizė, įvertintas 15 metų numatytas valstybės skatinimas, taip pat pašalinti nuostatas dėl perteklinių valstybės įsipareigojimų konkurso laimėtojui. Šį klausimą komisija ketina svarstyti sausio 14 dieną.
