Pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, pakeitimai sudarys palankesnes sąlygas atsinaujinančios energetikos plėtrai Lietuvoje, bus aiškesnės sąlygos būsimo jūros vėjo energetikos aukciono dalyviams.
„Visus pakeitimus galima apibendrinti į tris grupes. Pirmoji grupė pakeitimų susijusi su atsinaujinančios energetikos tikslų nustatymu atskiriems sektoriams iki 2030 metų, antroji grupė – jūrinis vėjas, tai yra aiškios konkurso organizavimo sąlygos jūrinio vėjo elektrinių plėtrai, ir trečioji grupė – apskritai pagerinamos sąlygos atsinaujinančių energijos išteklių elektrai Lietuvoje“, – posėdyje kalbėjo Ž.Vaičiūnas.
Ministrų kabinetas svarstė kelių įstatymų pakeitimus, tarp kurių – siūlymas nustatyti konkursų organizavimo sąlygas elektrinių plėtrai jūroje ir paramos apskaičiavimo principus.
Siekiama įtvirtinti, kad perdavimo sistemos operatorė atliktų elektrinėms Baltijos jūroje prijungti reikalingą tinklų plėtrą, o šios plėtros darbai būtų finansuojami viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšomis, kurių poreikis galėtų būti mažinamas kitais šaltiniais.
„Vienas iš tokių finansavimo šaltinių būtų „Ateities ekonomikos DNR“ planas (...), kuriame numatyta skirti 90 mln. eurų sumą jūrinio vėjo infrastruktūrai įrengti“, – rašoma įstatymų projektų aiškinamajame rašte.
Jame pažymima, kad, preliminariais vertinimais, taikant siūlomą įtvirtinti paramos modelį ir perdavimo sistemos operatorei atliekant jūrinių elektrinių sujungimo su sausuma darbus, elektros kaina vartotojams augs.
Operatorė „Litgrid“ teigė nesutinkanti su naujomis siūlomomis funkcijomis, motyvuodama tuo, kad naujai priskiriama veikla turės įtakos bendrovės gebėjimui vykdyti įsipareigojimus Baltijos šalių tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projektuose.
„Be to, „Litgrid“ nuomone, sausumos elektrinių prijungimo procesas negali iš esmės skirtis nuo numatomo įtvirtinti jūros jėgainių prijungimo proceso. Sausumos gamintojai negali būti diskriminuojami vėjo jėgaines jūroje vystysiančių gamintojų atžvilgiu“, – rašoma posėdžiui skirtoje Vyriausybės kanceliarijos pažymoje.
Energetikos ministerija, be kita ko, siūlė suteikti galimybę gamintojams, laimėjusiems skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną, bet neturintiems poveikio aplinkai vertinimo, šį vertinimą atlikti.
Taip pat siūloma nerinkti VIAP lėšų iš vartotojų, elektrą perkančių pagal atsinaujinančių išteklių pirkimo-pardavimo sutartis (tais atvejais, kai gamintojas negauna valstybės paramos).
„Siekiant paskatinti elektrinių plėtotojus elektrines statyti be valstybės paramos, nustatyta išimtis dėl VIAP mokėjimo vartotojams, elektros energiją gaunantiems pagal minėtas sutartis“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Įstatymų pakeitimais siekiama įtvirtinti, kad Lietuvos energetikos agentūra (LEA) konsultuotų ir teiktų metodinę pagalbą veiklos elektros energetikos sektoriuje klausimais.
Vyriausybė trečiadienį vis dėlto nepritarė siūlymui nustatyti, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), kuri prižiūri leidimais reguliuojamą veiklą, taip pat tvirtintų Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles (dabar tai daro Vyriausybė).
Teisingumo ministerijos nuomone, toks reglamentavimas keltų abejonių dėl siūlomo mechanizmo skaidrumo.
