Ketvirtadienį premjeras Saulius Skvernelis Seime pakartojo, kad jis vis dar abejoja atliekų deginimu Lietuvoje. Šįkart premjeras užsiminė ir apie kvapus, ir net apie apsigimimus. KTU mokslininkas G.Denafas sako, kad premjeras tik atkartoja senas kritikų kalbas.
– Kaip vertinate tai, kad dabartinė vyriausybė nepalaiko atliekų deginimo projekto ir tikisi, kad Lietuvoje atliekos bus rūšiuojamos ir perdirbamos, o ne deginamos?
– Labai gerai, kad tikimasi, jog bus daugiau rūšiuojama ir perdirbama atliekų. Su rūšiavimu padėtis nebloga, žmonės nusiteikę rūšiuoti, o atsiradusi depozitinė sistema tikrai yra teigiamas dalykas.
Bėda, kad konteineriai su atskirai surinktomis atliekomis ištuštinami nedažnai. Dėl perdirbimo tikrai yra problema, nes ne visos atliekos yra perdirbamos ar eksportuojamos perdirbti. Geriausia padėtis su stiklu, gal dar ir su popieriumi.
Bet didesnė dalis perdirbimui tinkamų buitinėse atliekose esančių plastikų, tokių kaip polistirenas, polipropilenas, ar kombinuotos pakuotės kol kas nėra nei perdirbami, nei eksportuojami. Taigi deginimas, kuris pagal atliekų tvarkymo hierachiją yra pažangesnis už šalinimą sąvartynuose, šiuo atveju atlieka tarsi saugiklio funkciją. Tačiau dalis šių atliekų vis tiek netiks perdirbimui, tad deginimo būtinybė išlieka bet kuriuo atveju.
Taigi kažką palaikant ar nepalaikant visada reikia vadovautis specialistų atliktu objektyviu vertinimu. Kiek beaugtų rūšiavimas ir perdirbimas, tam tikra dalis atliekų nebus tinkama perdirbimui. Vadinti tai atgyvenusiu dalyku tikrai negalima.
– Bet premjeras, ketvirtadienį atsakinėdamas į Seimo narių klausimus, kalbėjo, kad išmetami teršalai gali būti kenksmingi aplinkai, žmonėms, užsiminė net apie apsigimimus.
– Čia vėl nieko naujo nebuvo pasakyta – tai grįžimas į praeitį ir grįžimas prie senų kalbų. Atliekų deginimas gali būti pavojingas aplinkai, jei nebūtų laikomasi deginimo režimo ir jei nebūtų išmetamų teršalų valymo. Bet jei reikalavimai yra vykdomi, poveikis aplinkai iš deginimo yra minimalus.
– Aplinkos ministras žadėjo, kad stengsis, jog iki 2030 m. atliekų jau pritrūktų, ar tai sveikintinas siekis?
– Be abejo, sveikintinas, jei tik šiuo atveju kalbama apie atliekų susidarymo sumažėjimą vienam gyventojui apskritai. Kita vertus, jei atliekų kiekis mažėtų tik dėl to, kad dėl emigracijos mažėja gyventojų, tai to nebūtų galima sveikinti. Bet jei turite omenyje deginimui skirtų atliekų pritrūkimą, tai tas, mano nuomone, vargiai įmanoma dėl ką tik anksčiau minėtų priežasčių.
Tam tikra dalis atliekų, kaip jau minėjau, netiks perdirbimui. Taigi, toli gražu, ne visos atliekos tinka perdirbimui.
– Jau paskelbta, kad dalis Vilniaus komunalinių atliekų bus gabenama į Kauną, tad kiekiai sostinėje mažės. Kaip tai gali paveikti tarifus vilniečiams?
– Sostinėje susidarančių atliekų kiekiai tikrai nemažės, nes neatrodo, kad Vilniuje turėtų sumažėti gyventojų, greičiau bus atvirkščiai.
Gabenimas į Kauno deginimo įmonę būtų tik deginimo įmonės pasirinkimo reikalas. Jei tai padidintų atliekų tvarkymo savikainą, tai galime neabejoti, kad tai paveiktų ir tarifų didėjimą, nebent kas nors nuspręstu tokį tvarkymą dotuoti.
– Kiek čia aktuali šiukšlių transportavimo problema?
– Didelės transportavimo sunkvežimiais ar traukiniais problemos neturėtų iškilti, nes, kaip žinia, būtų deginamas ne bendras mišrių komunalinių atliekų kiekis, bet iš jo mechaninio-biologinio apdorojimo procese gauta degių atliekų frakcija, tinkamai supakuota į specialius rulonus ir tinkama transportavimui, kaip dabar yra transportuojama į Klaipėdos atliekų deginimo stotį.
Juk deginti galima tik tai, kas lieka po mechaninio ir biologinio apdorojimo. Tik pasirinkimo reikalas, kur gabenti atliekas – į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą. Ir dabar transportuoja šiukšles į Klaipėdą. Aišku, tarifams turi poveikį transportavimas. Tik čia reikia skaičiuoti, kur veži.
– Kaune miglota yra pramoninių atliekų deginimo ateitis, nes aplinkos ministras pareiškė, kad tai verslo reikalas, tad Kaune jų bus deginama minimaliai, nors būtent Kauno kogeneracinė elektrinė tam ir buvo statoma. Kokie pavojai slypi šiame sprendime?
– Abejoju, ar Kauno jėgainė buvo projektuojama pagal galimą susidarančių pramoninių atliekų kiekį, nes niekas negali prognozuoti, kokia situacija bus verslo sektoriuje, kokia vyks gamyba, kokios tada susidarys atliekos (pavojingos, nepavojingos, degios, nedegios) ir t.t.
Susidarančios gamybinės nepavojingos plastikų, tekstilės, popieriaus, medienos atliekos tikrai gali būti deginamos atliekų deginimo įmonėse arba panaudojamos jau minėto kietojo atgautojo kuro gamybai. Kauno jėgainė tikrai buvo projektuota pagal komunalinių atliekų susidarymo Kauno ir gretimuose regionuose prognozes, tad kažkokio pavojaus aš čia neįžvelgiu.
– Kokią vietą, jūsų manymu, visoje šioje grandinėje užima sąvartynai – ar iš jų atliekos turi keliauti į deginimo gamyklas?
– Sąvartynai užima paskutinę vietą atliekų tvarkymo hierarchijoje, todėl teigti, kad jie yra tarpinis punktas atliekų kelyje į deginimo gamyklas, yra klaida. Nuo 2013 metų į sąvartynus iš komunalinių atliekų patenka tik po mechaninio-biologinio apdorojimo liekančios inertinės frakcijos bei aerobiniu ar anerobiniu būdu stabilizuota kompostą primenanti frakcija.
Klaipėdos regione sąvartynuose dar šalinami atliekų deginimo metu susidarę dugno pelenai, nors juos sėkmingai galima panaudoti kelių statyboje. Kita vertus, jei vis dėlto prasidėtų sąvartynų kasybos procesai, tai iki 2013 metų juose pašalintos degios atliekos dar būtų tinkamos deginimui, nors apie šio proceso ekonomiškumą irgi esama įvairių nuomonių.
