Mokslininkų išvadose nurodomos rizikos, kurios gali padidėti išgaunant skalūnų dujas – tai vibracija ir padidėjusi tarša. Tačiau jos būtų minimalios, jei paieškos ir gavybos darbai vyktų laikantis visų saugumo reikalavimų.
Pasak V.Razumo, Lietuvos mokslo akademija siūlo pradėti žvalgybos darbus, tačiau prieš tai atlikti būtinus namų darbus – nustatyti, kokią finansinę naudą atneš gavyba, numatyti sankcijas už padarytą žalą aplinkai.
Akademikai teigia, jog turi atsakymus ne į visus klausimus. Nėra tiksliai žinoma, kokį poveikį darys požeminis uolienų plėšymas. Tačiau kitų šalių patirtis rodo, jog tai neturėtų kelti didelio pavojaus. Didžiosios Britanijos mokslų akademija taip pat leido skalūnų žvalgybą šalies teritorijoje.
Lietuvos mokslininkai pabrėžė, kad visuomenei turi būti pateiktas žvalgybos ir gavybos metu naudojamų cheminių medžiagų sąrašas. Taip pat vykdomi darbai tinkamai prižiūrimi. Naftos bendrovės, ketinančios vykdyti žvalgybą ir gavybą, yra pažadėjusios viešai skelbti visas darbų metu naudojamas chemines medžiagas.
Remiantis šiomis išvadomis Lietuvos politikai turės nuspręsti, ar leisti JAV energetinei milžinei „Chevron“ žvalgyti šalies skalūnų telkinius.
