„Procesas vyksta. Tam įtraukimui reikalinga tam tikra juridinė veiksmų seka. Tas procesas vyksta ir mes kreipsimės į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl šitos procedūros atlikimo artimiausiu metu“, – Seimo Audito komitete trečiadienį sakė N.Biknius.
Parlamento komitetas trečiadienį aiškinasi situaciją dėl GIPL statybos, taip pat svarsto tolesnius su projektu susijusius veiksmus. Klausimą iš pradžių svarstyta nagrinėti uždarame posėdyje, tačiau tam nepritarė dauguma komiteto narių.
„Amber Grid“ vasario pabaigoje po „15min“ paskelbto tyrimo informavo pareiškusi pretenziją „Alvorai“ dėl abejonių sukėlusių rusiškų detalių, tuo metu Energetikos ministerija nurodė, kad detalės turi būti pakeistos „per trumpiausią laikotarpį“.
„Pretenzijos esmė yra susijusi konkrečiai su tų detalių, kurios yra sumontuotos, neatitiktimi išduotiems dokumentams“, – komiteto posėdyje sakė N.Biknius.
Bendrovė pareikalavo, kad dujotiekį stačiusi bendrovė „Alvora“ pašalintų defektus, kitu atveju ji neteks milijoninės banko garantijos, kurios bendra vertė – apie 8 mln. eurų.
Ant detalių – kito nei sertifikatuose gamintojo žymos
N.Biknius patvirtino, kad informaciją apie detalių defektus jau pastačius dujotiekį „Amber Grid“ gavo iš kitos GIPL rangovės – „Šiaulių dujotiekio statybos“. Vis dėlto motyvuodamas prokuratūros atliekamu ikiteisminiu tyrimu N.Biknius neįvardijo, ar tuos defektus įrodo po detalių danga rastos rusiškos žymos.
„Didžioji dalis detalių buvo gamykliškai izoliuotos, padengtos poliuretanine danga ir ant jų buvo užnešta informacija, kuri atitiko sertifikatuose esančius duomenis. Kita dalis detalių buvo padengta gruntu ir dažais. Nustačius šitą neatitiktį mes ir kreipėmės į prokuratūrą, nes taip neturėjo būti“, – teigė N.Biknius.
„Tai yra kito gamintojo žymė (rasta po detalių danga – BNS). Jeigu mes žiūrėsime į techninius parametrus, jie yra tokie pat, kokie yra sertifikate. Bet aš negaliu dabar įvardyti, nes ta informacija sudaro ikiteisminio tyrimo dalį“, – pridūrė jis.
„Amber Grid“ vadovas teigė, kad abejonių sukėlusių detalių sertifikatus išrašė gamyklos Lenkijoje bei Rumunijoje, tačiau, pasak N.Bikniaus, šie dokumentai nėra tinkami.
„Mes esame atlikę eilę patikrinamųjų veiksmų ir jos yra ne vieną kartą patikinusios ir raštiškai parašiusios, kad jos yra gamintojai ir prisiima atsakomybę už detalių kokybę. Bet akivaizdu, kad detalės be tinkamų dokumentų negali būti naudojamos sistemoje, ir mes reikalausime jas pakeisti“, – kalbėjo N.Biknius.
Atsakomybę mato „Alvoros“ pusėje
N.Bikniaus teigimu, „šiuo atveju panašu, kad iš rangovų pusės stengiamasi kažką paslėpti“, o atsakomybė dėl šios situacijos esą tenka statybos vadovui, kuris yra rangovo atstovas.
„Tas veiksmas iš rangovo kartu su gamyklomis buvo sunkiai susekamas ir atsakomybė tikrai yra toje (rangovo – BNS) pusėje“, – kalbėjo N.Biknius.
„Amber Grid“ vadovas teigė neturintis informacijos apie trūkumus statant dujotiekį Lenkijos teritorijoje.
„Lenkiškoje dalyje (dujotiekio statybomis – BNS) užsiėmė Lenkijos operatorius, jį statė kiti rangovai ir kitos organizacijos. (...) Mūsų vertinimu, tai yra lokalus rangovo elgesys ir sprendimas kartu su gamintojais“, – teigė N.Biknius.
Galimai rusiškos kilmės alkūnių dujotiekyje yra apie pusantro šimto, jų bendra vertė – apie 300 tūkst. eurų. „Alvora“ iki šiol neatskleidžia jų gamintojų – anot įmonės, „Amber Grid“ pretenzijoje kalbama tik apie dokumentų tinkamumą.
GIPL yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą nuo nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva projektui skyrė 116 mln. eurų. Bendra projekto vertė yra apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų skyrė Europos Komisija.
BNS primena, kad apie „Alvoros“ sandorį dėl jungiamųjų detalių su Rusijos koncerno „ChelPipe Group“, remiančio Kremliaus karinę infrastruktūrą, įmone pirmasis dar 2020 metais pranešė LRT Tyrimų skyrius.
Kilus skandalui „Amber Grid“ nurodė „Alvorai“ nutraukti sandorį su rusais ir ieškoti Europos gamintojų.
Įtariama, kad būtent tuomet galėjo būti sukurpta rusiškų detalių priedangos suklastotais Europos įmonių sertifikatais schema, neva „Alvora“ sumontavo „ChelPipe“ jungiamąsias dalis, „pakišdama“ jas po suklastotais Lenkijos, Rumunijos ir Latvijos įmonių sertifikatais.
Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.
