Kaip rašo „Financial Times“, valstybinės Rusijos naftos milžinės „Rosneft“ dukterinei bendrovei „Yuganskneftegaz” priklausantys naftos gavybos telkiniai Vakarų Sibire pradėti įsisavinti XX a. septintajame dešimtmetyje. Telkinių amžius jau duoda apie save žinoti.
Praėjusių metų vasarą gavyba „Yuganskneftegaz“ telkiniuose nukrito iki rekordinių žemumų.
Praėjusių metų vasarą gavyba „Yuganskneftegaz“ telkiniuose nukrito iki rekordinių žemumų, o lyginant su 2012 m. sumažėjo 8 proc.
Reaguodama į tai „Rosneft“ smarkiai padidino jau esamų telkinių gręžimo apimtis ir investicijas į juos.
Tokių priemonių „Rosneft“ buvo priversta imtis, kuomet ambicijas įsisavinti naftos telkinius Arktyje pakoregavo pasaulinis naftos kainų kritimas ir įvestos Vakarų sankcijos. Po daugybės metų, kuomet telkiniai Vakarų Sibire buvo apleisti, „Rosneft“ posūkis į juos gali atsispindėti išaugusioje gavybos statistikoje.
Esant žemoms naftos kainoms „Rosneft“ priversta vėl atsigręžti ir efektyviau naudoti senus telkinius.
Būtent nuo to, ar įmonei pasiseks sėkmingai užkirsti kelią gavybos mažėjimui Vakarų Sibire, dideli dalimi smarkiai priklausys ir visos Rusijos „juodojo aukso“ gavybos tempai.
Be to, „Yuganskneftegaz” planuose – ir skalūninės naftos įsisavinimas. Iš karto po Vakarų sankcijų įvedimo atrodė, kad rusai, dėl technologijų trūkumo, šių telkinių kol kas neplėtos.
Vis dėlto, vėliau paaiškėjo, jog, pavyzdžiui, Tiumenės ar Achimovsko skalūninės naftos telkiniams įsisavinti ir toliau sėkmingai bendradarbiaujama su garsiomis Vakarų technologijų įmonėmis – „Baker Hughes“ ar „Halliburton“.
Svarbu pažymėti, kad iki krizės Rusijos naftininkai vengė investicijų į senas naftos gavybos vietas dėl paprastos priežasties – mokestinės sistemos ypatumų. Rusijoje naftos bendrovės apmokestinamos pagal gavybos apimtis, o ne pelningumą, ir dėl to nėra jokių paskatų investuoti į efektyvesnius ir brangesnius gręžimo metodus.
Maža to, iki naftos kainų kritimo Maskva naujų telkinių įsisavinimą skatino siūlydama mokestines lengvatas naujų projektų įgyvendinimui.