Pati Saudo Arabija, pasak apžvalgininkų, politiką pradėjo plakti į vieną kokteilį su naftos gavybos strategija. Tokia Rijado politika nutaikyta ne tik į Teheraną, bet ir į Vašingtoną. Saudo Arabija nori įsitikinti, jog Jungtinės Valstijos nenusisuko nuo savo ištikimos sąjungininkės Irano naudai.
Barackas Obama yra sakęs, kad abi valstybės turi mažinti įtampą dvišaliuose santykiuose, kad sumažintų nestabilumą Artimuosiuose Rytuose. Jeigu grįžtume prie naftos kainos, tai prieš dvejus metus ji siekė apie 105 dolerius už barelį, 2015-ųjų pradžioje ji jau buvo mažiau nei 50 dolerių, o šių metų pradžioje – vos virš 30-ies dolerių. Šiuo metu kaina siekia apie 44 dolerius už barelį.
„Ford Turino“ – automobilis vienas iš 7-ojo dešimtmečio Amerikos gerovės simbolių. Tai ne prabangi sportinė mašina, o vidurinės klasės automobilis. Anuomet į „Ford“ buvo įprasta montuoti keturių, šešių ar net septynių litrų darbinio tūrio variklius ir į tokius automobilius amerikiečiai turėjo pilti bent 20 l benzino, jei norėjo nuvažiuoti 100 km. Ši gyvensena žlugo, kai naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) arabų narės 1978 m. paskelbė naftos embargą Vakarams už paramą Izraeliui.
Naftos kaina šoktelėjo keturis kartus, Vakaruose prasidėjo pirmoji po Antrojo Pasaulio karo recesija, o „Ford Turino“ tapo ir jos simboliu. Dėl prabangos degalams jis tapo labiausiai nuvertėjusiu modeliu panaudotų automobilių rinkoje.
Vakarai ne tik pradėjo gaminti taupesnius automobilius, bet pertvarkė ir didelę dalį energetikos sektoriaus, todėl netrukus embargas atsisuko prieš OPEC. Sumažėjus naftos poreikiui 9-ajame dešimtmetyje kaina smuktelėjo penkis kartus, nukrito organizacijos šalių, taip pat ir jai nepriklausančios Sovietų Sąjungos pajamos. Nuosmukis užsitęsė, nes OPEC nesugebėjo sutarti dėl gavybos kvotų, kurios kilstelėtų kainą.
Analitikai sako, kad dabar įvykiai kartojasi. OPEC ir vėl nesutaria, kaip riboti gavybą. Nuosmukis prasidėjo, kai organizacijoje diriguojanti Saudo Arabija prieš dvejus metus ir vėl užsimojo prieš Vakarus – staiga pradėjo išgauti daugiau naftos nei reikia. Tik šį kartą sužlugdyti siekta ne „Ford“ automobilius, nes naftos kaina nukrito tris kartus, bet Amerikos bendroves, išmokusias naftą bei dujas išgauti iš skalūnų.
Barackas Obama yra sakęs, kad abi valstybės turi mažinti įtampą dvišaliuose santykiuose, kad sumažintų nestabilumą Artimuosiuose Rytuose.
„Viena iš priežasčių, kodėl jie laiko žemą naftos kainą yra ta, kad taip bando sutrukdyti ar net sužlugdyti skalūnų gavybą Jungtinėse Valstijose, nes skalūnų ištekliai iš tikrųjų yra patrauklesni. Tačiau esant tokiai žemai kainai neapsimoka jų išgauti“, – sako Indonezijos Mandiri ekonomikos instituto vadovė Moekti Prasetiani Soejachmoen.
Jungtinės Valstijos per pastarąjį penkmetį naftos gavybos kiekiais aplenkė Rusiją ir Saudo Arabiją, bet naftą Amerikoje iš skalūnų išgauti brangiau nei Saudo Arabijoje pumpuoti įprastai. Todėl arabams per dvejus metus tris kartus numušus kainą pernai bankrotų tarp Amerikos energetikos bendrovių padaugėjo keturis kartus, o gavyba nukrito žemiau simbolinės 9 mln. barelių per dieną ribos.
Kitąmet pagal prognozę ji nukris žemiau 8 mln. Su tokiais rodikliais amerikiečiai vėl smunka į trečią vietą. Todėl Saudo Arabijos manevrai išsaugojo pozicijas nuo amerikiečių. Liūto dalį naftos pasauliui ir toliau eksportuoja OPEC valstybės. Tačiau smukus kainai smuko jų pačių bei organizacijai nepriklausančios Rusijos pajamos.
Rusija OPEC nuolat kritikavo ir vasarį drauge su taip pat stipriai nukentėjusia Venesuela jau manė įtikinusios Saudo Arabiją galiausiai imtis gavybos ribojimų, siekiant kilstelėti kainą. Susitarimą OPEC ir Rusijos šalių atstovai turėjo pasirašyti Kataro sostinėje Dohoje, kur iš viso atvyko 18-os naftos valstybių atstovai. Dar valandą prieš susitikimą Dohoje, pasak Rusijos energetikos ministro, atrodė, kad liko tik sudėti parašus, o pasirodo derybos įstrigo.
„Nusprendėme, kad visiems dar reikia šiek tiek laiko pasitarti iki kito naftą eksportuojančių šalių organizacijos susitikimo birželio mėnesį“, – tada pranešė Kataro energetikos ministras Mohammedas Saleh al Sada.
Pasirašyti susitarimo nesutiko Saudo Arabija. Ji sako, kad naftos gavybos ribojimai prasmingi, jei juos įgyvendina visos OPEC šalys. Didžiausias Saudo Arabijos konkurentas regione – Iranas – iš pat pradžių tvirtino jokių ribojimų nepripažįstantis. Iranas įtikino tarptautinę bendruomenę neketinąs konstruoti branduolinės bombos, atsikratė prekybos sankcijų ir dabar iš paskutiniųjų bando parduoti kuo daugiau naftos už bet kokią kainą.
„Mes neketiname nieko pasirašyti ir nediskutuojame dėl gavybos ribojimo, todėl galiausiai nusprendėme, kad net neverta į Dohą siųsti savo atstovo“, – sakė Irano energetikos ministras Bijanas Zanganehas.
Analitikai pastebi, kad apie Irano sprendimą neriboti gavybos Saudo Arabija žinojo seniai, todėl esą keista, kodėl Rusijai ir Venesuelai ji žadėjo riboti gavybą. Apie tai svarstyti kitame OPEC šalių susitikime žada ir toliau.
Venesuela dabar tvirtina, kad tokie pažadai nerimti. Esą Dohoje atrodė, kad jos atstovai kalba ne su pačiu Saudo Arabijos energetikos ministru, o su kažkokiu žemo rango diplomatu, kuris apsimeta neturintis jokių įgaliojimų iš savo karaliaus ką nors spręsti.
„Tai JAV užkulisiuose darė spaudimą, peržengdamos visas ribas. Jie daro spaudimą, nes turi problemų su Rusija ir Venesuela“, – įsitikinęs Venesuelos energetikos ministras Eulogio del Pino.
Tik ar nuo Saudo Arabijos naftos pertekliaus patys nukentėję amerikiečiai turi tokią įtaką šaliai apie kurią kalba Venesuela? Kai Saudo Arabijoje šią savaitę lankėsi B.Obama, sutikimas buvo itin šaltas – jo tiesiogiai netransliavo vietos televizija, nors paprastai transliuoja net ir mažiau įtakingų lyderių vizitus.
Analitikai pastebėjo, kad ir B.Obama kritikuoja Saudo Arabiją. Todėl septynias iš dešimties didžiausių naftos eksportuotojų vienijanti OPEC lieka pernelyg įvairi, kad būtų lengvai suprantama.
Skeptikai pabrėžia – organizacija jau nepajėgi taip veikti naftos kainų, kaip tai darė prieš kelis dešimtmečius. Naftos poreikis pasaulyje smunka, ir šie protestuotojai Paryžiuje primena – pernai pasiektą Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos penktadienį jau ratifikavo tarptautinė bendruomenė. Dabar ji teisiškai įsipareigojo mažinti taršą.
Tarša stipriai susijusi su tokiu iškastiniu kuru, kaip nafta. Todėl, jei įsipareigojimas rimtas, naftos kaina ir toliau turėtų smukti dėl vis plačiau taikomų švaresnių technologijų.
