Akcijų rinkos iš esmės išliko stabilios, o JAV dolerio kursas svyravo, investuotojams vertinant naujausius įvykius, įskaitant netikėtą Kinijos centrinio banko žingsnį pirmadienį sumažinti palūkanų normas, daugybei duomenų parodžius, kad pramonės gamybos ir mažmeninės prekybos augimas liepos mėnesį buvo mažesnis nei tikėtasi.
„Stagfliacijos rizika pasaulio ekonomikoje didėja, o pagrindas vidaus ekonomikos atsigavimui dar nėra tvirtas“, – perspėjo Kinijos nacionalinis statistikos biuras.
Stagfliacija reiškia ilgalaikę aukštą infliaciją kartu su didėjančiu nedarbu ir silpnu augimu.
Nepajudinamas Pekino ryžtas laikytis nulinio COVID strategijos stabdė ekonomikos atsigavimą, nes staigūs ir ilgi karantinai trukdė verslo veiklai ir vartojimo atsigavimui.
Volstryte akcijos pirmadienį iš pradžių ėmė pigti paskelbus Kinijos ekonominius duomenis ir niūrią Niujorko federalinio rezervų banko informaciją apie regioninę gamybos veiklą, tačiau iki vidurdienio vėl ėmė brangti.
„Pasaulinio nuosmukio rizika šiuo metu yra gana didelė“, – pažymėjo „FHN Financial“ atstovas Chrisas Lowas ir pridūrė, kad silpstančias perspektyvas gali atsverti lūkesčiai, jog JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) gali sulėtinti savo pastangas didinant palūkanų normas, kuriomis siekia numalšinti kainų augimą.
„FRS sustos greičiau, jei infliacija sustos, ir labiau tikėtina, kad ji sustos lėtėjant pasaulio ekonomikai“, – teigė analitikas.
Visgi susilpnėjusi Kinijos ekonomika paveikė naftos kainas, kaip ir spėlionės, kad atnaujintas branduolinis susitarimas gali įtraukti Irano naftą į pasaulines rinkas.
Amerikietiška WTI nafta pirmadienį atpigo 2,9 proc. ir nusileido žemiau 90 JAV dolerių už barelį ribos – 89,41 JAV dolerio už barelį.
„Brent“ naftos kaina sumažėjo 3,1 proc. iki 95,10 JAV dolerio už barelį.
Irano užsienio reikalų ministras pažadėjo, kad Teheranas netrukus pateiks savo „galutinį“ pasiūlymą dėl derybų, skirtų atgaivinti 2015 metų branduolinį susitarimą. Susitarimas reikštų, kad Irano naftos gavybai, siekiančiai 2,5 mln. barelių naftos per parą, nebebūtų taikomos tarptautinės sankcijos, o tai padėtų sumažinti tiekimo suvaržymus, kurie kėlė kainas.
„Iranas užtvindytų rinką“, – sakė energetikos tyrimų bendrovės „Rystad“ analitikas Aditya Saraswatas, pridūręs, kad šalis gali padidinti gavybą dar milijonu barelių per parą.
