Anot jų, naftos įmonių akcininkai reikalavo didinti pelną, mokėti dividendus ir įgyvendinti akcijų išpirkimo programas užuot investavus į žvalgymą ir gavybą.
Dėl to išgaunamos didžiausių įmonių atsargos toliau mažėja – palyginti su 2000 metų lygiu, jos jau sumažėjo vidutiniškai 30 procentų. O sektoriuje reinvestuojamo pelno dalis pasiekė žemiausią per ištisą kartą lygį, rašo agentūra „Bloomberg“, cituojanti „Bernstein“ ekspertų parengtą apžvalgą.
Tuo tarpu naftos paklausa per artimiausius du dešimtmečius toliau sparčiai didės, ypač Azijos šalyse.
Todėl naftos kainos gali perkopti 150 JAV dolerių už barelį lygį ir viršyti 2008 metais pasiektus visų laikų rekordus, mano „Bernstein“ analitikai.
„Investuotojai, kurie įmonių vadovus ragino apriboti kapitalo investicijas ir grąžinti jiems pinigus, pasigailės dėl investicijų sektoriuje nepakankamumo. Bet koks pasiūlos deficitas išprovokuos kainų šuolį, kuris gali būti kur kas didesnis negu pakilimas iki 150 JAV dolerių už barelį 2008 metais“, – rašoma apžvalgoje.
Po naftos rinkos griūties 2014 metais didžiausios naftos įmonės, įskaitant BP ir „Royal Dutch Shell“, išpardavė dalį turto ir skolinosi, kad galėtų įvykdyti akcininkų reikalavimus.
Jungtinių Valstijų „Exxon Mobil“ šių metų pradžioje nusprendė gerokai padidinti išlaidas plėtrai ir atsisakyti naujų akcijų išpirkimo programų, tačiau akcininkams tai nepatiko ir įmonės kapitalizacija per mažiau nei dvi savaites krito daugiau kaip 15 procentų.
