Abi pagrindinės naftos rūšys savaitę pradėjo didesniu nei 7 proc. šuoliu, ES šalims diskutuojant dėl galimybių pasekti Vašingtono pavyzdžiu, kuris paskelbė embargą Rusijos energijos importui dėl Ukrainoje pradėto karo.
Antradienį „Brent“ nafta 10 val. Lietuvos laiku buvo pabrangusi dar 1,7 proc. ir siekė 117,59 JAV dolerio už barelį, o WTI – pabrango 1 proc. iki 113,29 JAV dolerio už barelį.
Kai kurios ES valstybės narės siekia sustiprinti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įvedant daugiau sankcijų, o kitos, įskaitant Vokietiją, kuri vis dar smarkiai priklauso nuo energijos importo iš Maskvos, yra nelinkusios nusitaikyti į pagrindinius sektorius.
Dar labiau padidindama spaudimą, Saudo Arabija perspėjo, kad Jemeno sukilėlių išpuoliai prieš jos naftos objektus kelia „tiesioginę grėsmę“ pasauliniam tiekimui, kai buvo pasikėsinta į Raudonojoje jūroje esančius milžinės „Saudi Aramco“ objektus.
Naftos kainų šuolis pastarosiomis savaitėmis sukėlė daug nerimo pasaulinėse rinkose, nes atsinaujinant ekonomikai didėja paklausa, tuo metu tiekimas nėra didinamas tiek, kiek norėtų vartotojai.
Tokia padėtis, kartu su kitų pagrindinių žaliavų, tokių kaip metalai ir kviečiai, kainų didėjimu skatina infliaciją ir sukėlė didelį galvos skausmą centriniams bankams, kurie jau imasi žingsnių nutraukti pandemijos metu taikytą laisvą pinigų politiką.
„Regis, energijos prekybininkai vis tvirčiau mano, kad tiekimo trūkumas jau visai už kampo“, – perspėjo finansų maklerio įmonės „Oanda“ analitikas Edwardas Moya.
„Kinijos sprendimas vengti plataus karantinų taip pat skatina naftos kainas, nes trumpalaikis naftos paklausos nuosmukis turėtų būti laikinas. Naftos „amerikietiški kalneliai“ tebėra geopolitinės prekybos rezultatas ir šiuo metu regis, kad rizika auga, o tai gali padidinti naftos kainas“, – pridūrė jis.
Vis labiau baiminamasi, kad pasaulio ekonomika susidurs su stagfliacijos laikotarpiu, kai kainos kyla, bet augimas sustoja.
JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) pirmininkas Jerome‘as Powellas pirmadienį nurodė, kad bankas gali greičiau didinti palūkanų normas, siekdamas kontroliuoti infliaciją.
Vos prieš savaitę centrinis bankas paskelbė, kiek šiais metais prognozuoja virtinę palūkanų normų didinimų.
