Kinijoje tebegaliojantys apribojimai, įskaitant ekonominį centrą Šanchajų, kur dešimtys milijonų žmonių priversti likti namuose, paveikė transporto tinklus, o prekybininkai mėgina subalansuoti paklausos šoką ir grėsmes tiekimui, kurias sukėlė karas Ukrainoje, Europos Sąjungos šalims svarstant uždrausti rusiškos naftos importą.
Jungtinės Valstijos pareiškė, kad į rinką išleis didelę dalį savo naftos atsargų, kad sumažintų trūkumą rinkoje.
„Brent“ rūšies naftos kaina ketvirtadienį anksti ryte buvo ūgtelėjusi 1,28 proc iki 108,17 JAV dolerio už barelį, WTI naftos – 1,22 proc. iki 103,43 JAV dolerio už barelį.
„Naftos kainos vis dar nestabilios po antradienio staigaus nuosmukio, o Azijoje prasidedant prekybos sesijai nafta prekiauta praktiškai vakar vyravusių kainų vidurkiu – JAV atsargos didelės įtakos neturėjo. Vis dėlto per naktį nebuvo daugiau naujienų, o tolesnė kainų trajektorija priklausys nuo to, ar kitos šalys prisijungs prie JK ir JAV ir uždraus Rusijos naftos importą“, – mano „SPI Asset Management“ analitikas Stephenas Innesas.
Azijos akcijų rinkos iš esmės augo, įskaitant Japonijos „Nikkei 225“, kuris prekybos sesijos pradžioje pakilo daugiau nei 1 proc., o brokeriai trečią dieną iš eilės išliko optimistiški jenos kurso kritimo atžvilgiu.
Visgi Honkongo indeksas „Hang Seng“ toliau mažėjo, o Šanchajaus „Composite“ taip pat sumenko, nes naujienos iš Kinijos apie COVID-19 apribojimus, palūkanų normų mažinimą ir technologijų įmonių varžymą tebekėlia susirūpinimą.
Seulo, Džakartos, Taibėjaus ir Sidnėjaus indeksai šiek tiek ūgtelėjo.
Trečiadienį Europos akcijų indeksai pajudėjo aukštyn dėl pranešimų apie vasarį ūgtelėjusias gamybos apimtis euro zonoje.
Volstryte stebėti prieštaringi rezultatai, kur nuostoliai, susiję su sumažėjusiu „Netflix“ prenumeratorių srautu, taip pat turėjo įtakos prekybai Azijoje, kur Honkonge pigo technologijų įmonių akcijos.
Prekeiviai tikriausiai išliks atsargūs artėjant kitam JAV centrinio banko posėdžiui, nes labai nerimauja dėl palūkanų normų kėlimo.
