Tuo metu akcijų indeksai prarado pagreitį, Rusijai gesinant prekeivių viltis, kad derybos dėl paliaubų su Ukraina žengia į priekį, o tai reiškia užsitęsusio karo Rytų Europoje perspektyvą.
Konfliktas jau sukėlė šoko bangas pasaulio ekonomikoje ir privertė sumažinti augimo prognozes šiems metams.
Ketvirtadienį Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) pranešė, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) Rusijoje ir Ukrainoje šiais metais sumažės atitinkamai 10 ir 20 procentų.
WTI naftos kaina ketvirtadienį vienu metu buvo smukusi daugiau nei 5 proc. iki maždaug 102,58 JAV dolerio už barelį o „Brent“ – daugiau nei 4 proc. iki maždaug 108,85 JAV dolerio už barelį, pranešus, kad JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) svarsto galimybę kelis mėnesius išleisti po milijoną barelių naftos per dieną – iš viso iki 180 mln. naftos.
Naftos kainas mažina ir nerimas dėl paklausos Kinijoje, kur Šanchajuje dėl COVID-19 protrūkio buvo paskelbtas karantinas.
Baltieji rūmai šį mėnesį paskelbė embargą naftai iš Rusijos dėl pastarosios invazijos į Ukrainą.
Tai lėmė, kad naftos kainos dar daugiau išaugo ir dar labiau sustiprino spaudimą pasaulinei infliacijai, kuri jau yra pasiekusi kelių dešimtmečių aukštumas.
Pasak JAV pareigūnų, prezidentas ketvirtadienį paskelbs pareiškimą apie planus sumažinti energijos sąnaudas bei „dujų kainas amerikiečių šeimoms“.
Nyderlandų banko ING analitikas Warrenas Pattersonas pažymėjo: „Pažadas per kelis mėnesius pasiūlyti iki 180 mln. barelių naftos yra reikšmingi ir padėtų sumažinti įtampą rinkoje“.
Pasak analitiko, tai būtų didžiausias kiekis, kokį JAV kada nors būtų skyrusios iš savo rezervų.
Naujienos paskelbtos tuo metu, kai Tarptautinė energetikos agentūra (TAE) paragino kitas šalis taip pat panaudoti savo atsargas.
Šių metų pradžioje, prieš prasidedant karui, kelių šalių susitarimas vienu metu panaudoti dalį naftos rezervų padėjo sulėtinti kainų kilimą, kurį lėmė pasaulio ekonomikos atsinaujinimas ir lūkesčiai dėl paklausos augimo.
OPEC ir kitos pagrindinės naftos gamintojos, įskaitant Rusiją, ketvirtadienį surengs eilinį posėdį, kuriame, kaip manoma, nepaisydamos augančios energetikos krizės nepadidins gavybos daugiau nei planuota.
Nors naftos kainų kritimas bus palankiai sutiktas prekyvietėse, Azijos akcijų rinkos po trijų dienų ženklaus augimo smuko dėl Rusijos pareigūnų komentarų, sumenkinusių derybų su Ukraina dėl pažangą.
Spaudimą didina ir duomenys, parodę tolesnį Kinijos gamybos sektoriaus lėtėjimą, sukeltą COVID-19 protrūkio šalyje.
Tokijo, Honkongo, Šanchajaus, Sidnėjaus, Mumbajaus, Singapūro, Taibėjaus ir Bankoko indeksai sumenko, nors Seulo, Manilos, Velingtono ir Džakaroa akcijų indeksai šiek tiek ūgtelėjo.
Tuo metu Londono, Paryžiaus ir Frankfurto indeksai prasidėjus prekybos sesijai taip pat pajudėjo aukštyn.
Investuotojai laukia naujausios informacijos apie JAV darbo rinką, kuri bus paskelbta penktadienį, kad įvertintų sparčiai augančios infliacijos ir karo poveikį didžiausiai pasaulio ekonomikai.
Šis rodiklis taip pat gali būti ypač svarbus JAV centrinio banko planams, pastarajam pereinant prie agresyvesnio požiūrio, mėginant sustabdyti kainų šuolį.
