Viltys, jog Naftą eksportuojančių šalių organizacijos narės bei karteliui nepriklausančios valstybės Dohoje sutars dėl naftos gavybos apimčių įšaldymo padėjo naftos kainoms pakilti nuo vasarį pasiekto žemiausio lygio per 13 metų.
Tačiau sekmadieninės derybos baigėsi be rezultatų, po to, kai svarbiausia OPEC narė Saudo Arabija pasitraukė iš derybų, nes jose nedalyvavo Iranas.
Gegužės pristatymo termino ateities sandorių „West Texas Intermediate“ naftos kaina pirmadienį smuko 2,02 JAV dolerio, arba5 proc., iki 38,34 JAV dolerio. Birželio pristatymo termino ateities sandorių „Brent“ nafta atpigo 1,97 JAV dolerio, arba 4,55 proc., iki 41,13 JAV dolerio.
„Lūkesčiai, jog derybos pasibaigs susitarimu, buvo labai didelės. O tai, kad jo nepavyko pasiekti, verčia investuotojus abejoti, kad kituose susitikimuose bus sutarta dėl priemonių naftos rinkai palaikyti“, – sakė „IG Markets Singapore“ naftos rinkos analitikas Bernardas Aw.
„BMI Research“ ekspertas „BMI Research“ mano, kad naftos kainos vėl smuktels žemiau 40 JAV dolerių ribos.
„BMI Research“ ekspertas „BMI Research“ mano, kad naftos kainos vėl smuktels žemiau 40 JAV dolerių ribos.
„Taip įvyks todėl, kad prieš Dohos susitikimą daug kas labai tikėjosi susitarimo. Dabar, kai rinka „virškina“ šią naujieną, naftos kainos gali kristi 5-15 proc.“, – agentūrai AFP sakė jis.
Daugelis OPEC narių, kurioms tenka maždaug 40 proc. pasaulinės naftos gavybos, bei kitos naftą išgaunančios šalys siekia spręsti smunkančių naftos kainų problemą, kuri joms jau kainavo milijardus dolerių.
Naftą išgaunančius valstybės gerokai nukentėjo finansiškai po to, kai nuo 2014 metų vidurio, kuomet naftos barelis kainavo daugiau nei 100 JAV dolerio, jos gerokai smuko.
Tačiau neseniai į naftos rinką po Vakarų sankcijų panaikinimo sugrįžęs Iranas naftos gavybos apimčių įšaldyti nenori, nes siekia atgauti prarastą rinkos dalį.