JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pranešė, kad minėtas žingsnis suderintas su analogiškais Kinijos, Japonijos, Indijos, Pietų Korėjos ir JK veiksmais.
Visgi ekspertai pažymi, kad su laiku visoms šioms valstybėms reikės atkurti savo strateginius rezervus, o tai sukels naują naftos paklausos augimo bangą.
Sausio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios padidėjo 0,07 JAV dolerio, arba 0,09 proc., iki 82,38 JAV dolerio už barelį. Antradienį šie sandoriai pabrango 2,61 JAV dolerio, arba 3,3 proc., iki 82,31 JAV dolerio už barelį.
O sausio mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) padidėjo 0,22 JAV dolerio, arba 0,28 proc., iki 78,72 JAV dolerio už barelį. Antradienį šių sandorių vertė ūgtelėjo 1,75 JAV dolerio, arba 2,3 proc., iki 78,5 JAV dolerio už barelį.
„Atsižvelgiant į tai, kad pats ketinamo panaudoti rezervinės naftos kiekis nusipelno dėmesio – 50 mln. barelių naftos gali patenkinti maždaug pusės pasaulio kasdienį naftos poreikį, – visgi Baltųjų rūmų pranešime svarbiausias yra pareiškimas dėl didžiausių pasaulio vartotojų ir naftos importuotojų veiksmų koordinavimo, kuris gali trumpam turėti įtakos OPEC+ šalių galimybėms kontroliuoti naftos rinką“, – pažymi „Schneider Electric“ analitikas Robbie Fraseris.
„Tuo pačiu metu strateginių rezervų panaudojimas niekada nebuvo ideali priemonė sprendžiant problemas, kylančias dėl nuolatinio pasiūlos stygiaus“, – pacitavo ekspertą „MarketWatch“.
Dabar rinka laukia, kaip OPEC+ sureaguos į šalių, kurios yra pagrindinės aljanso klientės, veiksmus.
Kiek anksčiau OPEC+ atstovai teigė, kad JAV ir kitų šalių strateginių rezervų atvėrimas dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų nepagrįstas.
