Pasak jo, investicijos į naujus naftos gavybos pajėgumus pasaulyje mažėja, o dalis pastaruoju metu į skalūnų ir naftos ir dujų gavybą investavusių JAV bendrovių gali bankrutuoti. Eksperto teigimu, sudėtinga yra ir giliavandenius naftos gręžinius eksploatuojančių bendrovių padėtis, o bene geriausia yra arabų šalių padėtis, kurios naudoja jau senai išžvalgytus gręžinius, kuriems naujų investicijų beveik nereikia.
Nors Iranas pareiškė palaikantis šį Saudo Arabijos ir Rusijos žingsnį, tačiau ši šalis neatsisako ketinimų didinti gavybą ir eksportą.
„Taip, naftos kainos šoktelėjo į viršų, vos tik Saudo Arabija, Venesuela ir Rusija susitarė sustabdyti naftos išgavimo augimą. Bet Rusijos naftos išgavimas šiuo metu sudaro 10,1 mln. barelių per dieną, kas yra rekordinis kiekis nuo tarybinių laikų, Saudo Arabijos gavybos kiekis irgi yra rekordinis. Todėl realiai šitas susitarimas nieko nesprendžia. Šiuo metu rinkoje yra naftos perteklius, kuris sudaro daugiau nei 2 milijonų barelių per dieną (....) Todėl naftos atsargos auga visame pasaulyje ir naftos kaina išlieka pakankamai žemame lygyje“, – sakė S.Zakalskis Europos humanitarinio universiteto Medijų centrui duotame interviu, kuris parengtas bendradarbiaujant su naujienų agentūra BNS.
Pasak jo, nors Iranas pareiškė palaikantis šį Saudo Arabijos ir Rusijos žingsnį, tačiau ši šalis, kuriai sausio viduryje buvo atšauktos sankcijos, neatsisako ketinimų didinti gavybą ir eksportą.
„Iranas ilgą laiką buvo ribojamas naftos eksporte, šalis prarado savo rinkos dalis tiek Azijoje, tiek Europoje. Jiems reikia šitą rinką susigrąžinti. Todėl jis tikrai kovos, tam kad turėtų kur parduoti savo šitą naftą. Ir visi šie pareiškimai naftos rinkos niekur nenuvedė. Kaip turėjome sisteminį naftos perkelių, taip ir turime, ir naftos kainos neturi tendencijos augti“, – tvirtino S.Zakalskis.
Jo teigimu, dabartinė padėtis naftos rinkoje jau turėjo įtakos JAV, kur investicijos į gavybos pajėgumus pastebimai sumažėjo, o naujų skalūnų naftos ir dujų gręžinių skaičius, 2015-ųjų pradžioje siekęs 1,9 tūkst., šiuo metu yra sumažėjęs iki maždaug 500.
„Bet anksčiau padarytos investicijos, tai yra anksčiau išgręžti gręžiniai – jie nėra uždaromi. Jie dirba ir toliau, nes operatyviniai kaštai išgauti naftą yra užtektinai maži (....) Taip, kai kurios kompanijos greičiausiai bankrutuos, bet tai nesustabdys naftos ir dujų išgavimo. Paprasčiausiai nukentės bankai, nukentės investuotojai, kurie pirko aukšto pajamingumo obligacijas, kurių pajamingumas sudarė apie 15-20 proc., kurios buvo skirtos gręžinių finansavimui. Taigi rinka apsivalys, kaštai nukris ir naftos gavyba JAV toliau tęsis“, – sakė S.Zakalskis.
Be to, pasak jo, skalūninės naftos gręžinio užbaigimo laikas nuo pradinio gręžimo iki pirmosios išgautos naftos ar dujų yra 12 savaičių, todėl pasaulinėms naftos kainoms išaugus jos gavyba JAV gali atsigauti taip pat labai greitai.
„Sudėtingiausia yra toms šalims, kurios išgauna naftą vandenyne. Tai yra Didžioji Britanija, tai yra gręžiniai Šiaurės jūroje, tai yra Brazilija ir giliavandeniai gręžiniai netoli Brazilijos šelfo, JAV giliavandeniai gręžiniai. Nes tiek investicijų prasme, tiek operatyvinių kaštų prasme tai yra labai brangūs projektai. Ir tikrai mažiausius kaštus turi arabų šalys, nes tai yra seni telkiniai“, – teigė S.Zakalskis.
Pasa jo, šie telkiniai buvo išžvalgyti 1950-1970 metais, turintys vamzdynų ir visą kitą būtiną infrastruktūrą, todėl juos pakanka tinkamai prižiūrėti ir naujų investicijų beveik nereikia.
„Todėl jos (arabų šalys – BNS) gali išgauti naftą pelningai, bent jau cash positive prasme, net esant naftos rinkos kainai 10 JAV dolerių už barelį“, – tvirtino ekspertas.
S.Zakalskis nuo 2010-ųjų rugpjūčio iki 2014 metų spalio mėnesio dirbo naftos produktų krovos bendrovės „Klaipėdos nafta“ komercijos direktoriumi, anksčiau jis yra dirbęs naftos koncerno „Orlen Lietuva“ verslo plėtros vadovu, bendrovės „Mažeikių naftos“ prekybos namai rinkodaros direktoriumi.
