Energetikos ministerija aiškina, kad 2012 metais parengta energetinės nepriklausomybės strategija kainavo daugiau nei 6,5 tūkst. eurų. Suma galėtų būti panaši į naujos energetikos strategijos kainą, tačiau energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas tiksliai negalėjo įvardinti sumos, nes „žmonės, kurie buvo atsakingi už strategijos rengimą bei paslaugų pirkimą, ministerijoje nebedirba“.
Pastarąjį kartą paslaugų, susijusių su Nacionalinės energetikos strategijos rengimu, pirkta už 22 400 Lt. Sumos, palyginti su šių metų konkursu, skiriasi, nes skiriasi darbų apimtys, – tikino M.Dubauskas.
Pasak jo, už 6,5 tūkst. eurų buvo perkami tik baigiamieji energetikos strategijos darbai, o „visų darbų suma galėtų būti panaši“.
„Pastarąjį kartą paslaugų, susijusių su Nacionalinės energetikos strategijos rengimu, pirkta už 22 400 Lt. Sumos, palyginti su šių metų konkursu, skiriasi, nes skiriasi darbų apimtys. (…) Strategija patvirtinta Seime 2012 m. Minėtas pirkimas apėmė tik baigiamuosius darbus energetikos strategijos rengime“, – aiškino M.Dubauskas.
Nors naujausia energetikos strategija buvo patvirtina 2012 metais, Energetikos ministerija ėmė kurpti naują strategiją. Ji kainuos 88 tūkst. eurų – tokios vertės viešąjį konkursą laimėjo LEI, kuris ir rengia energetikos strategiją. Pastaroji ministeriją turėtų pasiekti iki rugpjūčio pradžios.
Kam Lietuvai reikalinga nauja energetikos strategija?
Strategijoje, kurią Seimas priėmė 2012 metais, yra numatyta nuolat atnaujinti strategiją bei ją pritaikyti atsižvelgiant į technologijų ir infrastruktūros pokyčius energetikos sektoriuje, aiškino M.Dubauskas. Strategijos atnaujinimas numatytas ir Vyriausybės programoje, o poreikį atnaujinti strategiją diktuoja pasikeitusios aplinkybės energetikos sektoriuje.
„Lietuva jau turi SGD terminalą, šiais metais bus užbaigtos elektros energijos jungtys su Švedija ir Lenkija. Be to, tobulėja energijos gamybos technologijos. Be šių pokyčių, reikia įvertinti ir kintančią geopolitinę situaciją, integraciją į Europos Sąjungos (ES) energetines sistemas, naujas ES strategines iniciatyvas.
Iki šiol Lietuva siekė užtikrinti vartotojams energijos tiekimo saugumą, tai būdavo numatyta ir ankstesnėse energetikos strategijose. Dabar šis tikslas didele dalimi jau pasiektas: turime alternatyvų dujų tiekimo šaltinį – SGD terminalą, kuris gali patenkinti ne tik Lietuvos, bet ir didžiąją dalį Baltijos šalių dujų poreikių. Elektros jungtys su Lenkija ir Švedija padidins elektros tiekimo saugumą.
Kadangi didelė dalis energetinio saugumo jau pasiekta, atėjo laikas žengti kitą žingsnį – siekti didžiausios naudos vartotojams, išnaudojant susikurtas galimybes“, – laiške 15min.lt rašo M.Dubauskas.
Jis sakė, kad nacionalinės energetikos strategijos rengėjai turės pateikti skirtingus apsirūpinimo energija variantus.
„Be to, bus atliktas ir makroekonominis vertinimas. Vėliau bus pasirinktas vartotojams tinkamiausius apsirūpinimo energija variantas techniniu-ekonominiu, makroekonominiu ir energetinio saugumo požiūriais“, – rašo M.Dubauskas.
