Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Kozakas antradienį pareiškė, kad Rusija yra pajėgi patenkinti visą Europos SGD poreikį. „Gazprom“ Suomijos įlankoje jau stato naują terminalą, kuris savotiškai sudarys konkurenciją ir SGD terminalui Klaipėdoje. Be to, manoma, kad Klaipėdą gali pasiekti ir rusiškų dujų kroviniai.
„Rusija gali skverbtis į Baltijos šalis ir per Lietuvos terminalą, ir mes nebūtinai sužinosime, kad tai būtent rusiškos dujos“, – 15min teigė „Atlantic Council“ vyresnioji ekspertė, energetikos ir politikos analitikė, praėjusiais metais išleidusi knygą „The New Geopolitics oh Natural Gas“ Agnia Grigas.
Su ja sutinka ir energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. „Prekiaujant momentinėje neatidėliotinų sandorių rinkoje („spot market“) Lietuvos dujų tiekėjai galėtų nusipirkti ir rusiškų SGD krovinį“, – 15min sakė ministras.
Pasiekė JAV krantus nepaisant sankcijų
A.Grigas irgi teigė, kad dabar dar įmanoma nustatyti, iš kur dujos atgabentos, tačiau netrukus tikrąją jų kilmę išaiškinti jau bus sunku. JAV energetikos ekspertė, kilusi iš Lietuvos, pateikė pavyzdį, kai rusiškų SGD krovinys praėjusiais metais pasiekė ir JAV krantus.
„Tai buvo krovinys iš Jamalo terminalo Rusijoje. Nors finansinės sankcijos Rusijos įmonėms ir galiojo, tačiau dujų krovinys, stabtelėjęs Didžiojoje Britanijoje, galiausiai pateko į JAV rinką, nes tuo metu Bostone buvo itin šalta žiema“, – pasakojo A.Grigas.
A.Grigas žodžius savotiškai patvirtino ir Rusijos premjeras. „Dabar šis klausimas nesvarstomas, nes jokių problemų (dėl teikimo – red.) nėra. Bus paklausa, mes būsime pajėgūs patenkinti visą Europos SGD poreikį“, – po Rusijos ir Suomijos tarpvyriausybinės ekonominio bendradarbiavimo komisijos posėdžio žurnalistams sakė vicepremjeras Dmitrijus Kozakas.
„Gazprom“ stato terminalą Suomijos įlankoje
BNS rašė, kad koncernas „Gazprom“ planuoja šių metų pabaigoje paleisti vidutinio pajėgumo SGD gamyklą Suomijos įlankos pakrantėje, kurios produkcijos pagrindinėmis pirkėjomis įvardijamos Estijos „Eesti Gaas“ ir „Alexela Energia“, Suomijos „Haminan Energia“ ir „Outokumpu“, Švedijos SSAB, „Luossavaara-Kiirunavaara“ ir „Ovako“, Norvegijos „Yara International“, Nyderlandų „Shell Western LNG“.
„Eesti Gas“ dujas perka iš Klaipėdos „Independence“, tačiau rusai nusprendė konkuruoti nauju terminalu.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pastebi, kad SGD rinka kasmet tampa vis dinamiškesnė. „Todėl vis dažnesni atvejai, kai tą patį SGD krovinį nuperka ir kelis kartus perkrauna skirtingi tiekėjai. Ateityje apskritai gali būti sudėtinga nustatyti SGD kilmę, tad pasitaikys atvejų, kai pirkėjas net ir nežinos SGD kilmės šalies“, – 15min sakė ministras.
Šiuo metu Lietuvoje dujų tiekėjai laisvai renkasi iš kur ir kokiu pavidalu – dujiniu ar SGD – pirkti dujas. Pačios įmonės renkasi pirkti dujas iš tų, kurie pasiūlo geriausią kainą ir sąlygas, tad Lietuvos dujų tiekėjai SGD perka tuomet, kai jos yra pigesnės nei dujotiekiu iš Rusijos tiekiamos dujos ir atvirkščiai.
Į Lietuvą SGD patenka iš Norvegijos, JAV, Nigerijos, Trinidado ir Tobago, Kataro, kitų šalių, tačiau Rusijos šiame sąraše dar nėra.
Sako, kad dujų kilmė – nesvarbu
AB „Klaipėdos nafta“ SGD terminalo direktorius Tadas Matulionis irgi pastebi, kad rusai stato naujus terminalus Baltijos jūroje, tad konkurencija tik didės.
Šiuo metu Rusija SGD eksporto lentelėje pasaulyje užima 7 vietą, tačiau nori pakilti gerokai aukščiau.
„Šiuo metu nė vienas žaidėjas SGD rinkoje neturi dominuojančios pozicijos. Iki šiol ryškiai įsiveržęs Kataras dabar jau traukiasi bendroje rinkoje, nes atsiranda vis daugiau žaidėjų. Todėl Rusija masiškai stato terminalus ir bando atsiriekti daugiau rinkos, nors anksčiau šalies vadovai apskritai ironiškai atsiliepdavo apie šių dujų prekybą“, – 15min dėstė T.Matulionis.
Ar Lietuva turėtų nustatyti tam tikras kliūtis rusiškoms dujoms patekti jūra į Lietuvą? Energetikos ekspertė A.Grigas sakė, kad tai yra politinis klausimas, ir šalis gali pasirinkti, kuriuo keliu eiti. Tačiau globalioje rinkoje suskystintų dujų kilmė esą jau ne tokia svarbi.
SGD terminalo vadovas T.Matulionis kalba irgi panašiai. „Mums, kaip operatoriui, dujų kilmės šalis nerūpi. Mes žiūrime į cheminę dujų sudėtį – kad atitiktų reikalavimus ir poreikius. Svarbiausia, kad saugu būtų jas vartoti“, – dėstė T.Matulionis. Jo manymu, jei Rusija su „Gazprom“ ir „Novatek“ iš tiesų imsis daugiau veržtis į Europos rinką su suskystintomis gamtinėmis dujomis, vartotojai nuo to gali tik išlošti.
„Bet tai rodo, kad mums reikės kautis kovoje dėl mažesnio rinkos dydžio“, – pastebi terminalo vadovas.
Skaičiuojama, kad pasaulinė SGD rinka kasmet auga po 5 procentus ir šį tempą išlaikys, kaip mano ekspertai, iki 2035–2040 metų.
