Preliminariais skaičiavimais, Baltijos jūros dugne Lietuvos ir Latvijos pasienyje gali būti iki 100 mln. tonų naftos. Kol nebus padaryti tyrimai, nebus aišku, kiek naftos galima išgauti iš to telkinio. Gali būti, kad panaudoti bus galima tik nedidelę dalį telkinyje esančios naftos.
Tačiau telkinys, palyginti su Lietuvos naftos telkiniais, yra didžiulis. Įprastai Lietuvos naftos telkinyje yra nuo 10 tūkst. iki milijono tonų naftos.
Tačiau telkinys, palyginti su Lietuvos naftos telkiniais, yra didžiulis. Įprastai Lietuvos naftos telkinyje yra nuo 10 tūkst. iki milijono tonų naftos. Pernai Lietuvoje iš viso buvo išgauta tik kiek daugiau nei 86 tūkst. tonų naftos. Per metus Lietuvoje sunaudojama 2,4 mln. tonų naftos.
Ginčai tęsiasi 12 metų
Licencija Švedijos kompanijai OPAB žvalgyti naftos telkinį E24 buvo išduota prieš 12 metų – 2002 metais. Pagal sutartį su Latvija, švedai pretenduoja į 90 proc. licencijos, o Latvijai priklauso likę 10 proc. Tačiau telkinys yra neliečiamas dėl to, kad Latvijos parlamentas yra neratifikavęs sutarties dėl jūrinės sienos su Lietuva. Sutartis tarp Latvijos ir Švedijos įmonės, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos teigimu, įsigalios tik tuomet, kai Latvija ratifikuos sutartį dėl sienos su Lietuva.
Remiantis sutartimi dėl sienos, dalis telkinio yra Lietuvos teritorijoje (pažymėta žaliai). URM teigimu, Latvija privalo tvirtinti būtent tokią sieną, kokia yra numatyta sutartyje.
„Latvija, kaip ir Lietuva, negali vienašališkai nustatyti (nubrėžti) bet kokios sienos. Ratifikuojamos tik tarptautinės sutartys. Lietuva su Latvija yra sudariusios sutartį dėl jūros sienos, kurią jau ratifikavo Lietuva. Latvija gali ratifikuoti tik šią sutartį ir nieko daugiau“, – rašoma URM atsakyme 15min.lt.
Kreipsis pagalbos į Europos Sąjungą
Latvijos užsienio reikalų ministerija 15min.lt informavo, kad gegužės pabaigoje Vilniuje vyko Latvijos ir Lietuvos tarpvyriausybinių grupių susitarimas, kuriame buvo kalbamasi apie ekonominės veiklos Baltijos jūroje teisinius ir komercinius aspektus. Nuspręsta kreiptis pagalbos į Europos Sąjungą ir Europos ekonominės zonos valstybes – jos turėtų patarti, kaip geriausiai elgtis su ant sienų esančiais telkiniais. Kitas tarpvyriausybinių grupių susitikimas numatytas gruodžio mėnesį Rygoje.
„Tarptautinėje praktikoje yra daug atvejų, kai telkiniai yra kertami jūros sienos. Kaip pavyzdį galima pateikti Šiaurės jūrą, kur aplink ją esančios valstybės nuolat sprendžia analogiškus uždavinius.
Šalių sudaryta darbo grupė ir privalo spręsti šiuos klausimus. Pirmas ir svarbiausias darbo grupės tikslas – sudaryti teisines prielaidas bendriems tyrimo darbams atlikti. Klausimas apie išteklius yra per ankstyvas“, – rašoma Lietuvos URM atsakyme 15min.lt.
