Šiuos skaičiavimus atliko nepriklausomi ekspertai, Kauno technologijos universiteto Elektros energetikos sistemų katedros mokslininkai. Katedros vedėjo profesoriaus Sauliaus Gudžiaus teigimu, skaičiavimai „Mažųjų hidroelektrinių svarbos Lietuvos elektros energetikos sistemai“ studijai atlikti remiantis Europoje pripažintomis Europos energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūros (ACER) metodikomis, taikomomis apskaičiuojant ir vertinant europinių energetikos infrastruktūros projektų naudą visuomenei.
„Šiuo metu Aplinkos ministerijos atliekama studija, kurioje figūruoja mažosios hidroelektrinės ir kurios pagrindu bus priimami mums svarbūs sprendimai, nevertina mažosios hidroenergetikos svarbos Lietuvos elektros energetikos sistemai ir neatlieka jų teikiamos socioekonominės vertės skaičiavimų. KTU atlikta studiją užpildo šią spragą objektyviais duomenimis, į kuriuos, tikimės, bus atsižvelgta priimant sprendimus“, – sako Dainius Markauskas, Lietuvos hidroenergetikų asociacijos prezidentas.
Mažųjų hidroelektrinių sukuriama nauda visuomenei elektros energetikos srityje vertinama per sisteminių paslaugų teikimą ir pagaminamą elektros energiją. Svarbu pabrėžti, jog hidroelektrinių generacija yra bazinė, t.y. pastovi, taip pat lengvai prognozuojama ir reguliuojama. Tiesa, vasaros mėnesiais hidroelektrinių potencialas sumažėja, tačiau jį kompensuoja saulės generacija, tad matoma akivaizdi sinergija. Pasak D. Markausko, priklausomai nuo elektros sistemos poreikių, hidroelektrinės gali operatyviai didinti arba mažinti elektrinių galią, kas leidžia teikti galios rezervus, kurie bus kritiškai svarbūs įgyvendinus sinchronizaciją ar neplanuoto atjungimo nuo BRELL atveju.
Studijos rezultatai parodė, kad mažųjų hidroelektrinių kuriama nauda visuomenei elektros energetikos srityje siekia nuo 24 mln. EUR iki 384 mln. EUR naudos kasmet iki 2030 m., kol bus įgyvendinti visi strateginiai tikslai energetikos sektoriuje. Tai reiškia, kad per ateinančius aštuonerius metus mažosios hidroelektrinės sukurs naudos, kuri siekia nuo 192 mln. EUR (įprastomis sąlygomis), iki 3 mlrd. EUR (krizinėmis sąlygomis). Taip pat suskaičiuota, kad po 2030 m. mažosios hidroelektrinės kasmet sukurs naudos nuo 8 mln. EUR iki 72 mln. EUR.
D.Markausko teigimu, mažoji hidroenergetika yra nepelnytai nuvertinama. „Hidroelektrinės, kaip ir saulės ar vėjo elektrinės, gamina žalią elektrą. Mūsų kuriama vertė elektros energetikos sistemai yra pakankamai svari. Norėtųsi tikėti, kad šią vertę supras ne tik Energetikos ministerija, bet ir Aplinkos ministerija, ir mes būsime įtraukti į mums aktualių sprendimų priėmimą“, – sako Lietuvos hidroenergetikų asociacijos prezidentas.
