Į trečiąjį, paskutinį, elektros rinkos liberalizavimo etapą, pateko du 37 metų Karoliui (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) priklausantys nekilnojamojo turto objektai. Per antrąjį karantiną dėl etatų mažinimo darbą praradęs vyras iki šiol bedarbis, tad pastaruoju metu sparčiai augant kainoms, tenka gyventi taupant – pavyzdžiui, ribojant elektros prietaisų darbo trukmę.
„Dabar daug ko tenka atsisakyti ir labai taupyti, nes ne visada net būtiniausių prekių nusipirkti įmanoma“, – 15min teigė vyras.
Tokiems gyventojams kaip Karolis, kurie būstuose suvartoja iki 1 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) per metus, elektrą kol kas dar tiekia visuomeninis tiekėjas. Nuo liepos 1 dienos, pritaikius valstybės skirtą kompensaciją, šie vartotojai moka po 24 centus už kilovatvalandę (kWh). Tokia kaina jiems garantuota iki metų pabaigos.
Tarp suvartojančių mažiausiai elektros energijos – ir antri šeimos būstai, tokie kaip sodai, garažai, vasarnamiai, ir būstas, kuriame gyvena socialiai pažeidžiamiausi ir mažiausias pajamas gaunantys asmenys – pavyzdžiui, vieniši pensininkai.
Energetikos ministerija 15min tikino, kad elektros suvartojimo dydis priklauso ne nuo asmens pajamų, o nuo namuose naudojamų elektros prietaisų.
„Trečiojo etapo vartotojai paprastai yra tie, kurių namuose yra dujinė viryklė, todėl ši grupė yra mažiausiai elektros suvartojanti grupė. Preliminariai, trečiojo etapo vartotojas per mėnesį statistiškai suvartoja ne daugiau nei 83 kWh elektros energijos“, – teigė Energetikos ministerija.
Vis dėlto tai, kad į trečiąjį etapą patenka ir pažeidžiamiausių visuomenės grupių nariai, o siekiant juos apsaugoti nuspręsta jų neskubinti rinktis tiekėjo, pabrėžta ne kartą.
„Trečią grupę sudaro namų ūkiai, kurie sunaudoja iki 1000 kWh, į pastarąją grupę taip pat patenka daugiabučių, sodų bendrijos bei socialiai pažeidžiamiausių visuomenės grupių nariai, – pastarieji į trečią etapą pateko neatsitiktinai, mat juos siekiama įtraukti į pokytį rinkai jau nusistovėjus, užtikrinant sklandų ir socialiai saugų procesą“, – 2020 metų rugpjūtį, prasidėjus elektros rinkos liberalizavimui, rašyta Energetikos ministerijos inicijuotoje „Pasirinkite tiekėją“ interneto svetainėje.
Tačiau nutiko atvirkščiai. 49 proc. šių vartotojų, patekusių į trečiąjį etapą, nepriklausomą elektros tiekėją jau pasirinko anksčiau, tačiau likusiems ramiai miegoti neleidžia mintis, kad kainos šiuo metu – dar aukštesnės negu per antrąjį liberalizavimo etapą. Paskutinei gyventojų grupei reikia apsispręsti iki gruodžio 18 dienos.
„Gyventojai, esantys trečiame elektros liberalizacijos etape ir gaunantys mažas pajamas, esantys socialiai pažeidžiami ir mažiausiai elektros išnaudojantys, mokės brangiausiai. O gyventojai, buvę pirmame elektros liberalizacijos etape ir išnaudojantys daugiausia elektros, už ją moka mažiau. Kodėl? Kaip bus padedama už brangiausią elektrą susimokėti gaunantiems mažas pajamas ir esantiems socialiai pažeidžiamiems?“ – susiklosčiusiomis aplinkybėmis piktinosi Karolis.
Kainos pasiekė net 50 centų už kilovatvalandę
Išties, antrojo etapo dalyviai birželio pabaigoje kainas fiksavo jau ties 30–33 centais už kilovatvalandę riba (neįskaičiavus valstybės kompensacijos), dėl liepą matyto elektros kainų šuolio tiekėjų pasiūlymuose šiuo metu kilovatvalandė jau pasiekė 42–51 centą. Naujausią tiekėjų kainų palyginimą galite rasti ČIA.
Antradienio duomenimis, tarp fiksuotus planus siūlančių nepriklausomų elektros tiekėjų pasiūlymų pigiausias buvo „Enefit“ 72 mėnesių planas „Superžalias“, kurį pasirinkus kilovatvalandės kaina siektų 33 centus, toliau rikiuojasi 36 mėnesiams fiksuojamas „Elektrum“ planas „Stabilus“ – 38 centai.
Tuo tarpu iki dvejų metų fiksuojami planai jau kur kas brangesni – „Elektrum“ pasiūlymas siekia 42 centus, „Enefit“ – 47 centus, „Perlas energija“ – apie 50 centų. „Ignitis“ siūloma kaina – 51 centas, jei sutartis įsigalioja dabar, arba beveik 44 centus, jei tarifas pradeda galioti nuo kitų metų sausio. Tiesa, pasirašius sutartį ir sutarus dėl jos įsigaliojimo iškart arba nuo rugsėjo, dar bus pritaikyta 9 centų valstybės kompensacija.
Tai, kad mokėti brangiausiai gali tekti mažiausiai elektros energijos suvartojantiems gyventojams, nulėmė nepalankios aplinkybės – Rusijai pradėjus karą Ukrainoje sparčiai pabrangusių dujų, naudojamų ir elektros gamyboje, kainos kyla toliau.
„Šiuo metu elektros energijos didmeninė kaina yra itin aukšta dėl situacijos elektros energijos rinkoje – liepos mėnesio vidutinė kaina buvo dvigubai didesnė nei, pavyzdžiui, gegužės mėnesį ir 37 proc. didesnė nei birželio mėnesį“, – pastebi Energetikos ministerijos atstovai.
„Perlas Energija“ direktorius Vilius Juraitis priduria, kad karo kontekstas energetikos rinką paverčia nevaldoma ir tai nėra nei valstybės, nei tiekėjų rankose. O rusams nuolat prisukant dujų kranelį, elektros, kuri gaminama naudojant dujas, kaina elektros biržoje siekia nematytus rekordus ir su kiekvienu dujų tiekimo iš Rusijos mažinimu auga.
Pavyzdžiui, vidutinė TTF indekso dujų kaina, lyginant pernai metų liepos mėn. ir šių metų liepos mėn., augo 360 proc.: 2021 m. liepą buvo 36,02 Eur/MWh per mėnesį, 2022 m. liepą jau siekė 165,79 Eur/MWh.
Savo ruožtu „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas primena, kad elektros kainos biržoje didėja pastaruosius pusantrų metų.
„Ir taip jau sutapo, kad paskutinieji nepriklausomą elektros tiekėją renkasi mažiausiai vartojantys gyventojai, ir jie papuola ant kainų piko“, – pripažįsta M.Kavaliauskas.
„Deja, trečiojo etapo namų ūkiai atsidūrė nelemtame sutapime, kai būtent tada, kai jiems reikia rinktis tiekėją, elektros kaina siekia nematytas aukštumas dėl Ukrainoje vykstančio karo“, – pritaria ir V.Juraitis.
Naujos kompensacijos dar nesvarsto
Tad nepavydėtinoje padėtyje atsidūrę trečiojo etapo dalyviai sprendžia dilemą: skubėti jau dabar pasirašyti sutartį su nepriklausomais tiekėjai, laukti kainų sumažėjimo ar tikėtis, kad valstybė išties pagalbos ranką.
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas svarstė, kad kainoms laikantis aukštumose, Vyriausybė turėtų paremti mažiausias pajamas gaunančius elektros vartotojus.
„Pažeidžiamiems vartotojams daugelyje šalių dar atskirai parama skaičiuojama. Lietuvoje tokia galioja tik už šildymą. Bet, manau, kad pasiūlys Vyriausybė kitam pusmečiui naują paramos paketą, nemanau, kad paliks šiuos vartotojus. Antroji grupė antrajam pusmečiui gauna paramą, tai tuo labiau turėtų gauti ir neturtingiausi. Tikrai yra poreikis ir Vyriausybė jų nepamirš“, – 15min sakė V.Jankauskas.
Tiesa, jei apie paramą būtų pradėta diskutuoti, valdantiesiems reikėtų nepamiršti, kad į trečiąjį etapą patenka skirtingų pajamų gyventojai – tiek gaunantys mažiausias pajamas, tiek ir turintys sodybas ar vasarnamius.
Kol kas apie papildomą pagalbą į trečiąjį etapą patekusiems gyventojams, kurie, tikėtina, už elektrą mokės dar brangiau nei anksčiau pasirinkusios grupės, nekalbama. Visgi tokios diskusijos gali prasidėti jau rudenį.
„Dėl naujų kompensacijų bus apsispręsta svarstant kitų metų biudžeto projektą ir įvertinus energijos kainų prognozes nuo 2023 m. sausio 1 d. Apie liberalizavimo atidėjimą šiuo metu Vyriausybėje nėra svarstoma“, – rašoma 15min atsiųstame Vyriausybės atsakyme.
Tuo tarpu Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius 15min informavo, kad rudenį tarnyba atliks galimų elektros tarifų modeliavimą. Gavus rezultatus ir bus tęsiamos diskusijos, kaip elgtis toliau.
Šiuo metu taikoma valstybės kompensacija baigia galioti metų pabaigoje. Ji taikoma visiems buitiniams elektros vartotojams, nepriklausomai nuo to, kokiam rinkos liberalizavimo etapui vartotojai priskirti. Kompensacija taikoma tiek jau pasirinkusiems nepriklausomą tiekėją, tiek ir visuomeniniu ir garantiniu tiekimu besinaudojantiems vartotojams.
Rinktis dabar, ar dar palaukti?
Trečiame elektros rinkos liberalizavimo etape esantis Karolis, paklaustas, kaip ir kada rinksis nepriklausomą elektros tiekėją, atsako, kad ieškos iš visų „blogiausių“ siūlomų elektros tarifų geriausio ir jį radęs fiksuos kainą – sudarys neterminuotą sutartį be jokių nuolaidų, kad galėtų keisti tiekėjus pagal jam priimtinus tarifus.
Kokia bus elektros kaina rudenį ar žiemą, šiandien niekas nesiryžta prognozuoti, tačiau ir ekspertai, ir Energetikos ministerija užsimena, kad prielaidų mažėti kainai – nėra.
„Šiandien pakankamai sudėtinga būtų tiksliai įvardinti, kokia bus elektros kaina rudenį ar žiemą. Tai priklauso nuo daugybės veiksnių, taip pat ir oro sąlygų (saulės, vėjo stiprumo, didmeninės gamtinių dujų kainos), prekybos biržoje ir pan.“, – teigia Energetikos ministerija.
Tuo tarpu fiksuotus planus siūlantys nepriklausomi elektros tiekėjai mano, kad kainos kils toliau, tad į trečią etapą pakliuvusius gyventojus ragina nedelsti ir apsispręsti dabar – dauguma įmonių parengė pasiūlymą, kad vartotojas dabar galėtų pasirašyti sutartį ir užfiksuoti kainas, tačiau sutartis įsigaliotų nuo 2023 m. sausio 1 d.
„Šiuo metu kainos, lyginant įsigaliojimą „kuo greičiau“ ir nuo 2023 m. sausio 1 d., panašiuose kainos fiksavimo pasiūlymuose skiriasi itin smarkiai. Atidėto įsigaliojimo pasiūlymai pigesni net apie 7 ct/kWh. O tai daugiausia lemia prognozės dėl itin brangios šių metų pabaigos, kuri šiuo metu neturi įtakos pasiūlymams nuo 2023 m. sausio 1 d. Todėl patartume sudaryti sutartį jau dabar, o įsigaliojimą pasirinkti nuo sausio 1 d., o iki tol ir toliau naudotis visuomeninio tiekimo paslauga“, – 15min teigė „Ignitis“ ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė.
Tokiais pat patarimais – pasirašyti sutartį dabar, o įsigaliojimą atidėti nuo 2023 metų sausio 1 dienos, dalijasi ir „Elektrum“ atstovas.
„Šiems gyventojams iki metų pabaigos elektrą tiekia visuomeninis tiekėjas, o visuomeninio tiekimo kaina yra mažesnė nei dabar siūlomi nepriklausomų elektros tiekėjų tarifai. Tad kol kas vartotojas mokės mažesnį mokestį būdamas visuomeniniame tiekime. Tik svarbu pasirinkti tiekėją, užfiksuoti kainą ir ramiai laukti.
Ateities tendencijos elektros kainų mažėjimo nežada, todėl laukti neverta. Ateities sandorių rinka signalizuoja, kad atidedant sutarčių sudarymą gruodžiui gali tekti rašytis elektros tiekimo sutartis gerokai aukštesnėmis kainomis“, – pritarė ir M.Kavaliauskas.
Tokios pat nuomonės ir nepriklausomo energijos tiekėjo „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna, rekomenduojantis gyventojams sutartis sudaryti kuo anksčiau, su tiekimo pradžia nuo sausio 1 dienos.
„Tarptautinės rinkos indikuoja, kad elektros kainos ir toliau augs, tad delsiantys gyventojai, tikėtina, už elektrą gali mokėti ir daugiau nei 50 centų už kilovatvalandę. Elektros kainoms didelę įtaką daro esamos dujų kainos, kurios šiuo metu taip pat siekia rekordines aukštumas. Tikėtis elektros kainų kritimo būtų galima tik atpigus dujoms, tačiau artimiausiu periodu tai atrodo utopiška, mat tai reikštų ekonominių sankcijų Rusijai visišką panaikinimą ir pilno dujų tiekimo į Europą atstatymą“, - 15min sakė V.Koryzna.
Po kelių dienų galimybę pasirašyti sutartį, o jos įsigaliojimą atidėti iki metų pabaigos, pasiūlys ir „Perlas energija“.
„Matant, kas šiuo metu vyksta pasaulyje, tikėtina, kad elektros kainos greitu metu nekris, o tik augs, tad kuo greičiau bus pasirašoma sutartis, tuo mažesnę kainą bus įmanoma užfiksuoti, nes, tikėtina, šiandien ji mažesnė nei bus rytoj ar po kelių mėnesių. Be to, iki sutartis įsigalios, ją visuomet galima pakeisti ar nutraukti“, – apibendrino nepriklausomo tiekėjo vadovas.
Nepriklausomų tiekėjų patarimui pritaria ir R.Pocius. Jo nuomone, greičiau, o ne vėliau užfiksuoti kainas naudingiau, o atidėti liberalizaciją nebėra prasmės, nes visuomeninio tiekimo kaina nesiskirtų nuo nepriklausomų tiekėjų pasiūlymų.