„Tik atkūrus Energetikos ministeriją, labai dažnai išgirsdavome klausimą, kodėl ligšiolei energetikoj nieko nedaryta, nors buvo reformų, transformacijos laikotarpis, kai visi sektoriai – finansų, paslaugų, telekomunikacijų, transporto – dideliais žingsniais žingsniavo į priekį, kai tuo tarpu energetika, tenka pripažinti, ne“, – sakė R.Švedas.
Iki 2009-ųjų didesni projektai tebuvo du – Būtingės terminalo statyba ir „Leo Lt“.
„Lietuvos sektorius smarkiai integruotas į Rytus, postsovietinę erdvę tiek savo infrastruktūra, tiek savo mąstymu. Žmonių, dirbusių energetikoje, mąstymas ir veiksmai dar buvo labiau nukreipti į Rytų pusę. Stagnacinio laikotarpio padariniai jaučiami energetikos sektoriuje dar ir šiandien“, – kalbėjo ekspertas.
Jo teigimu, viešoji nuomonė apie energetikos sektorių tuomet nebuvo labai gera – energetika apibūdinta kaip valstybė valstybėje, žmogus turėjęs prisitaikyti prie energetiko, o ne energetikos sektorius prie žmogaus.
R.Švedas išskyrė šias svarbiausias ir sėkmingiausias Energetikos ministerijos veikslo sritis.
1. Pradėta energetikos sektoriaus reforma: „Ministerijos veikla ir sektorius buvo smarkiai orientuotas ir pasuktas į Vakarų pusę, į Europos Sąjungos pusę, į bendrą Europos Sąjungos energetikos vidaus rinką.“
2. Dėl pradėtos reformos buvo paspartintas visų energetikos projektų įgyvendinimas – tai elektros jungtys su Lenkija, Švedija, nauja atominė, SGD terminalas, galima požeminė saugykla, dujų jungtis su Lenkija.
„Visi šie projektai buvo iš esmės smarkiai pastūmėti į priekį. Didžiausias ir geriausias konkretus rezultatas Lietuvos veiklos rezultatas Briuselyje – BEMIP, tai Baltijos jūros šalių energetikos rinkos jungčių planas“, – sakė R.Švedas.
3. Atsirado tokia sąvoka kaip „energetinė nepriklausomybė“. Tai, R.Švedo teigimu, yra siekis sudaryti galimybę pasirinkti iš alternatyvių energijos šaltinių: „Tai yra svarbus ministerijos ir Vyriausybės nuopelnas. Lietuvos politikai ir visuomenė pradėjo kalbėti apie energetinę nepriklausomybę kaip tokią. Energetinės nepriklausomybės tikslai tvirtai įrašyti ir Briuselio darbotvarkėse.“
4. Atkurta ministerija iš esmės pakeitė personalą: „Ten iš tikro būta nusistovėjusių interesų grupių, kurias buvo sunku pajudinti. Buvo tie patys žmonės, kurie nebematė tiek daug perspektyvų ir motyvacijos savo veikloje. Personalo kaita yra svarbus dalykas.“
Tačiau, eksperto teigimu, būta ir neigiamų dalykų, apie kuriuos reikia kalbėti, kad tų pačių klaidų nebekartotų nauja Energetikos ministerijos vadovybė.
Aš nesakau, kad ministerijoje nebuvo skaidrumo, bet bendravimo trūko, jo turėjo būti daugiau, – sakė buvęs energetikos viceministras.
1. „Personalas yra lazda su dviem galais – gerai, kad personalas buvo pakeistas. Iš kitos pusės, naujam personalui reikėjo laiko įsikurti, suprasti, įsisavinti dalykus, automatiškai tai kainavo laiko, tas laikas buvo labai brangus. Laiko buvo prarasta ir dėl kompetencijų bei patirties trūkumo. Interesų konflikto tema aktuali ir dabartiniam Energetikos ministrui.“
2. R.Švedo teigimu, Energetikos ministerija per mažai kalbėjosi su visuomene apie tai, ką ji daro. Per mažai kalbėtasi su energetikos ekspertais, akademine bendruomene.
„Vis tik mes esame maža valstybė, kur visi visus pažįsta, turime kalbėtis ir viską daryti skaidriai. Aš nesakau, kad ministerijoje nebuvo skaidrumo, bet bendravimo trūko, jo turėjo būti daugiau“, – sakė buvęs energetikos viceministras.
3. Kita didelė Energetikos ministerijos bėda buvo ta, kad vienu metu turėjo per daug didelių frontų. Ministerija susidūrė su „Leo Lt“ problema. Po „Leo Lt“ išardymo reikėjo reorganizuoti visą elektros energetikos sektorių pagal trečią Europos Sąjungos energetikos paketą. Be to, pradėti vystyti tarptautiniai projektai, elektros jungtys, nauja atominė elektrinė, BEMIP planas ir pan., o tarptautiniai reikalai yra labai imlūs laikui: „Dėl to, tenka pripažinti, kad atsinaujinančiai energetikai, šilumos sektoriui, energijos vartojimo efektyvumui ir taupymui tiesiog nebeužteko laiko, išteklių, pajėgumų. Tos kryptys liko našlaitėmis“, – sakė R.Švedas.
4. Ignalinos atominė elektrinė, eksperto teigimu, yra didžiulis Lietuvos galvos sopulys.
„Energetikos ministerija pirmąkart Ignalinos klausimus ir problemas iškėlė į viešumą. Ligšiolei buvo deklaruojama kad viskas yra gerai, nors projektai jau tuo metu vėlavo, kontraktai, terminai buvo atkeliami, o biudžetai didinami ir teigiama, kad viskas yra gerai. Gerai, kad klausimas buvo iškeltas viešai. Buvo bandoma spręsti problemą, radikaliai spręsti problemas tiek IAE, tiek santykiuose su pagrindiniais generaliniais rangovais. Išspręsti to klausimo nepavyko“, – sakė R.Švedas.
Naujai ministerijai iššūkių lieka daug. R.Švedas kaip pagrindinę principinę nuostatą išskyrė realios rinkos energetikos sektoriuje įtvirtinimą.
„Kokiomis priemonėmis, ar kokie projektai, tai galime kalbėti be galo ir be krašto. Bet didžiausia Lietuvos problema yra priklausomybė nuo vienintelio tiekėjo. Tai yra nepriimtina. Valstybė, vartotojas turi turėti galimybę pasirinkti“, – sakė R.Švedas, pabrėžęs, kad svarbu sukurti realiai veikiančia rinką tiek elektros, tiek dujų ir šilumos sektoriuose.
