Kiek elektros vartotojų Lietuvoje pageidauja naudotis saulės ir vėjo pagaminta elektra? Kokios priežastys lemia jų pasirinkimą? Apie tai ir kitas tendencijas 15min pasakojo nepriklausomi elektros energijos tiekėjai.
Suprasti akimirksniu: kas yra žalioji energija?
- Žalioji elektros energija yra gaunama iš atsinaujinančių ir ekologiškų šaltinių: saulės, vėjo ir vandens.
- Tokia energija mažiau teršia aplinką, tačiau yra brangesnė. Lietuvoje jau veikia saulės ir vėjo jėgainių parkai, buitiniai vartotojai ir įmonės turi galimybę įsirengti saulės kolektorius ant privačių pastatų. Lietuvos saulės energetikos asociacijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje maždaug 8 tūkst. elektros vartotojų jau yra tapę „gaminančiais vartotojais“, t. y. dalį reikalingos elektros pasigamina patys iš įsirengtų saulės kolektorių. Šis skaičius kasmet auga apie 3 kartus.
- Žaliosios energijos vis daugiau vartoja ne tik privatūs vartotojai, bet ir viešasis sektorius. Saulės kolektorių galima išvysti automobilių stovėjimo viešose, įvairiose turistinėse vietose (parkuose, lankytojų centruose ir pan.).
Sprendimą nulemia kaina
Bendrovės „Elektrum Lietuva“ užsakymu atlikta reprezentatyvi „Sprinter tyrimų“ apklausa parodė, kad nepaisant to, jog 75 proc. šalies gyventojų renkantis elektros tiekėją svarbiausia yra kaina, didesnių pajamų gavėjai daugiau dėmesio skiria argumentui, kiek elektra yra draugiška aplinkai.
„Pastebime, kad gyventojams svarbu elektros pagaminimo būdas, ir tai mus išties džiugina. Tyrimo duomenimis, net 28 proc. didžiausias pajamas gaunančių namų ūkių norėtų rinktis būtent tokią elektrą, o tarp mažiau uždirbančių tokių yra maždaug 16–17 proc. Vis tik vertinant visos šalies mastu, tiek privatūs vartotojai, tiek ir įmonės yra linkę rinktis žalią energiją tik tuo atveju, jeigu ji nekainuoja daugiau. Tiesa, yra dalis (labai maža) tų, kurie investuoja į saulės jėgaines, kurie yra linkę mokėti šiek tiek daugiau už žalią šiandieną“, – teigė Neringa Petrauskienė, nepriklausomo elektros tiekėjo „Elektrum Lietuva“ Rinkodaros ir produktų vystymo skyriaus vadovė.
„Manome, kad daugėjant tvarios elektros gamybos šaltinių, tokių kaip elektros, vėjo parkai, be to, išnaudojant senesnius aplinkai draugiškus sprendimus gaminti elektrą vandens pagalba, žaliąją elektrą gali naudoti kiekvienas šalies namų ūkis. Mes džiaugiamės, kad su klimato krize susijęs aspektas tampa aktualus vis didesnei daliai elektros vartotojų“, – sakė N.Petrauskienė.
Siūlo tik Lietuvoje pagamintą žaliąją energiją
Bendrovė „Enefit“ liberalioje Lietuvos elektros rinkoje išsiskiria tuo, jog gyventojams siūlo elektrą, kuri pagaminta tik iš Lietuvoje esančių atsinaujinančių energijos šaltinių – vėjo, saulės, vandens. Įmonė pabrėžia, jog su jais pasirašę sutartis vartotojai tiksliai žino, koks jų namus pasiekiančios elektros energijos kelias.
„Tai, kad į jų namus atkeliauja žalioji energija iš Lietuvoje esančių atsinaujinančių energijos šaltinių, patvirtiname išduodami žaliuosius sertifikatus – jie kaip tik šį mėnesį pasieks mūsų klientus“, – pabrėžė nepriklausomo elektros tiekėjo „Enefit“ direktorius Vytenis Koryzna.
Bendrovės duomenimis, po pirmojo Lietuvos elektros rinkos liberalizavimo etapo „Enefit“ jau turi daugiau nei 25 tūkst. klientų bei tiekia žaliąją energiją 2,5 tūkst. verslo įmonių, užimdama antrą vietą rinkoje pagal tiekiamos elektros energijos apimtis.
„Mus renkasi vartotojai, kuriems svarbu būti tvariems. Šiandien, gyvendami įtemptą gyvenimą, žmonės ne visuomet susimąsto, kaip jie gali prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Įprastos priemonės neretai reikalauja papildomų pastangų ar išlaidų, o, pavyzdžiui, vietinės žaliosios energijos pasirinkimas nereikalauja nei įpročių keitimo, nei papildomų kaštų“, – teigė bendrovės vadovas.
Skaičiuojama, kad pasirinkdamas žaliąją energiją vienas namų ūkis per metus gali sumažinti pasaulinę CO2 emisiją apie 4 650 kg. Maždaug tiek į aplinką dvideginio išmetama sunaudojus 1 940 litrų degalų.
„Tai yra išties reikšmingi skaičiai, galintys prisidėti prie svarių pokyčių mažinant neigiamą poveikį aplinkai. Tuo pačiu mūsų klientai, pasirinkę žaliąją energiją, palaiko ir Lietuvos ekonomiką, remia vietinius žalios atsinaujinančios energijos gamintojus. Juk vėjo energija yra bene švariausia ir mažiausią CO2 pėdsaką paliekanti energija“, – kalbėjo pašnekovas.
V.Koryzna neslėpė, kad potencialą Lietuvoje siūlyti žaliąją energiją ir taip patenkinti tam tikros dalies vartotojų poreikius įmonė matė dar iki rinkos liberalizacijos.
„Štai pernai „Enefit“ pamatuotas Žaliasis indeksas atskleidė, kad net trečdalis (33 proc.) lietuvių būtų linkę naudoti žaliąją energiją, jei ji būtų pigesnė arba kainuotų tiek pat kiek įprasta elektra. Būtent tai ir siūlome savo klientams“, – nurodė „Enefit“ vadovas. Bendrovės turimi duomenys rodo, kad pirmajame liberalizacijos etape klientai dažniau rinkosi Kintamos biržos kainos planą.
Žaliąją energiją renkasi didesnes sąskaitas gaunantys vartotojai
Susidomėjimą žaliąja energija jaučia ir kiti nepriklausomi elektros tiekėjai. Bendrovės „Ignitis“ duomenimis, šiuo metu žaliąją energiją yra pasirinkę 4 iš 10 įmonės klientų.
„Vidutiniškai žaliąją energiją kiekvieną mėnesį pasirenka apie dešimtadalis „Ignitis“ nepriklausomo tiekimo sutartis sudarančių klientų. Pastebime, kad tokią energiją ypač linkę rinktis didesnes elektros sąskaitas gaunantys vartotojai: pirmajame elektros rinkos liberalizavimo etape net 54 proc. vartotojų rinkosi žaliąją energiją, tuo tarpu kituose etapuose šis skaičius siekia trečdalį“, – nurodė „Ignitis“ Privačių klientų tarnybos vadovas Andrius Kavaliauskas.
Šiuo metu sutartis su „Ignitis“ pasirašę gyventojai turi galimybę rinktis žaliąją energiją kaip papildomą sąlygą, pasirinkdami bet kurį „Ignitis“ nepriklausomo elektros energijos tiekimo planą.
Gyventi tvariau naudojant žaliąją energiją savo klientams siūlo ir nepriklausomas elektros tiekėjas „Perlas energija“. Pasak įmonės vadovo Viliaus Juraičio, ją, kaip papildomą paslaugą, gali rinktis visi klientai, kuriems tai svarbu.
„Kol kas šios paslaugos vartotojų neturime daug, tačiau iš klientų klausimų matome, jog žaliąja elektros energija domisi vis daugiau žmonių, tikimės, kad ateityje ji bus pasirenkama dažniau“, ji – teigė „Perlas energija“ direktorius.
Suprasti akimirksniu: kas yra elektros rinkos dereguliacija?
- Iki šiol elektrą pirkome iš visuomeninio tiekėjo, o jos kainą nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
- Dabar elektros tiekimo paslaugą galės siūlyti įvairios bendrovės, kurios, be konkurencingos kainos, tikėtina, kad pasiūlys ir daug kitų vartotojui naudingų paslaugų.
- Elektros rinkos liberalizavimas vyksta įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Komerciniai vartotojai elektros energiją iš nepriklausomų tiekėjų privalomai perka nuo 2013-ųjų, o nuo 2021 m. jų pavyzdžiu seka ir buitiniai vartotojai. Iš viso numatyti trys dereguliacijos etapai – šiuo metu vyksta antrasis, kada nepriklausomus elektros energijos tiekėjus turi pasirinkti vartotojai, per metus suvartojantys 1000-5000 kWh.
- Sudaryti sutartis dėl elektros energijos tiekimo galima su 7 bendrovėmis: „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Ignitis“, „Perlas Energija“, „EGTO“ energija, „Vilniaus energija“ ir mažąja bendrija „Birštono Elektra“.
- Visą aktualiausią informaciją galima rasti ČIA.
