Kaip pastebi Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, laiku priimti sprendimai ne tik mažina miesto išlaidas elektros energijai, bet ir prisideda prie savivaldybės strateginių tikslų tvariau ir efektyviau naudoti energetinius resursus įgyvendinimo.
Pasinaudota Klimato kaitos programos parama
Atsinaujinančią energiją įstaigos poreikiams prieš dvejus metus pirmoji pradėjo naudoti Uždaroji akcinė bendrovė „Neringos energija“, ant savo pastato stogo įsirengusi saulės fotovoltinę elektrinę. Nuo šių metų rugsėjo šios įstaigos pavyzdžiu seka ir Neringos gimnazija.
Atsinaujinančius energijos išteklius šių metų rugsėjį pradėjo naudoti ir Neringos savivaldybės administracija kartu su dar keturiomis savivaldybės įstaigomis. Pasinaudodamos Klimato kaitos programos parama šios įstaigos įsigijo nutolusias saulės fotovoltines elektrines iš saulės elektrinių parkų. Sprendimą dalyvauti klimato kaitos programos finansuojamuose projektuose 2020 metais priėmė Neringos savivaldybės taryba. Šiems projektams buvo skirta 80 proc. subsidija, o 20 proc. projektų įgyvendinimui įsipareigota skirti iš Neringos savivaldybės biudžeto.
„Saulės elektrinių įsirengimas – puikus sprendimas, nes būtent Neringoje turime daugiausia saulėtų dienų, tačiau mūsų miestui be galo svarbus ir kraštovaizdžio autentiškumas, todėl nusprendėme inicijuoti nutolusių saulės elektrinių įsigijimą objektams, kur nėra galimybių įrengti saulės fotovoltinių elektrinių“, - argumentuoja meras D. Jasaitis.
Įsigytos nutolusios saulės elektrinės
Neringos savivaldybės administracija įsigijo 75 kW nutolusios saulės elektrinės saulės parke. Šia elektros energija aprūpinamas ne tik savivaldybės administracijos pastatas (60 kW), bet ir Juodkrantės bendruomenės poreikiams naudojama vila „Monbijou“ (15 kW), kurioje veikia šios gyvenvietės medicinos punktas. Bendras projekto biudžetas – 68 636.75 Eur, iš kurių 54 909,40 Eur skirta iš Klimato kaitos programos , 13727,35 Eur – Neringos savivaldybės biudžeto lėšos. Skaičiuojama, kad 1 kW įsigytos nutolusios saulės elektrinės generuos 1072 kWh per metus, o per 20 metų naudojimo laikotarpį ši tvari investicija leis sumažinti CO2 emisiją 598,60 t.
Atsinaujinančią elektros energiją, kurią gamina nutolusios saulės elektrinės, taip pat pradėjo naudoti Neringos muziejai, Nidos lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“, Neringos pirminės sveikatos priežiūros centras ir Viktoro Miliūno viešoji biblioteka.
-
Saulės parko vystytojai klientams nori išrašyti 7,9 proc. didesnes sąskaitas, šie – pasipiktinę
-
Pinigus pasisavinęs Kuršių nerijos posto kontrolierius siekia būti išteisintas
-
Neringos savivaldybė pradeda inovatyvios automobilių saugyklos Nidoje projektavimo darbus
-
Už vestuves darbo laiku „Neringos vandens“ vadovui siūloma skirti įspėjimą
Tiek Neringos savivaldybės administracija, tiek šios įstaigos tapo gaminančiais vartotojais, tai reiškia, kad vartojama saulės elektrinėje pagaminta energija, o nesuvartota – patiekiama į elektros tinklus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nustatyta tvarka.
Ieškoma daugiau galimybių pasitelkti atsinaujinančią energiją
„Šiandien jau džiaugiamės mažesnėmis sąskaitomis už elektros energiją bei ieškome dar daugiau galimybių miesto poreikiams pasitelkti atsinaujinančią energiją. Jau sulaukėme žinių apie tai, kad saulės elektrinių parko generuojamą elektrą netrukus naudos dar viena savivaldybės įstaiga, be to, ieškome galimybių saulės parkus įkurti ir Neringoje“, – teigia meras Darius Jasaitis.
Procedūras įsigyjant 33 kW saulės elektrinės iš saulės parko pradėjo Liudviko Rėzos kultūros centras, kuris atsinaujinančią energiją naudos ir Juodkrantės vasaros estradoje. Siekiama, kad atsinaujinantys ištekliai būtų naudojami ir Juodkrantės darželyje.
Taip pat vertinamos įvairios teritorijos, kuriose galėtų būti įkurti saulės elektrinių parkai, pavyzdžiui, tokia galimybė šiuo metu analizuojama Uždarosios akcinės bendrovės „Neringos vanduo“ valdomoje teritorijoje.
Neringos savivaldybės strateginio plėtros plano 2021 – 2030 metams vienas svarbiausių tikslų – sukurti žaliosios savivaldybės modelį, kuris prisidėtų ne tik prie kovos su klimato kaita, bet ir leistų tvariau ir efektyviau naudoti energetinius resursus.
