„Galų gale, kai sužinojau apie Astravo elektrinės statybą, man buvo akivaizdu, kad žmonija nepasimokė iš Černobylio ir eilinį kartą supratau, kad tie, kas tai sumanė ir tai vykdo, jie visiškai nepaisė Černobylio pamokų“, – sakė S.Aleksijevič.
Seimo rūmuose šeštadienį surengtame pirmajame Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę suvažiavime su garsia baltarusių rašytoja buvo susisiekta telefonu.
„Aš norėčiau pasakyti, kad aš rašytoja, kuri parašė knygą „Černobylio malda“ apie Černobylį, apie jo zoną, kurią išvaikščiojau skersai išilgai. Ir man buvo visiškai aišku, kad šitos technologijos kertasi su mūsų morale, psichologija, vertybėmis, nes aš mačiau žemę, iš kurios žmogus jau pasišalino ir grįš gal tik po daug, daug šimtmečių“, – teigė Nobelio premijos laureatė.
Ji taip pat pridūrė, kad Astravo atominė elektrinė yra Kremliaus „erzinimo elementas“, o Baltarusiją Maskva laiko pririšusi „prie trumpo pavadžio“.
„Kremlius mus laiko pririšęs prie trumpo pavadžio“, – teigė ji.
„Man atrodo, kad taip, toks erzinimo elementas visada egzistuoja. Ypač Kremliaus politikoje. Ypač Kremlius mėgsta erzinti tuos, su kuriais susidoroti negali, pas kuriuos negali ateiti su karine technika, kaip tai buvo Donbase“, – sakė S.Aleksijevič.
„Kremlius mus laiko pririšęs prie trumpo pavadžio“, – teigė ji.
S.Aleksijevič ne kartą anksčiau yra išsakiusi kritikos dėl Lietuvos pašonėje statomos jėgainės.
Baltarusių rašytoja 2015 metais buvo apdovanota prestižine Nobelio literatūros premija.
