Rugpjūčio 25-ąją Diuseldorfo Aukštasis regioninis teismas atmetė „Nord Stream 2 AG“ skundą dėl Vokietijos federalinės tinklų agentūros (Bundesnetzagentur) sprendimo neatleisti šio projekto nuo Europos Sąjungos dujų direktyvos reikalavimų taikymo.
„Gazprom“ antrinė įmonė bandė pasinaudoti Vokietijos energetikos ekonomikos įstatymo skyriaus 28b nuostatomis, Vokietijai ES dujų direktyvos taikymą reglamentuojant atitinkamu federaliniu įstatymu. Teorinė galimybė išvengti reguliavimo egzistuoja, bet tokia išimtis taikytina tik dujotiekiams, kurie buvo užbaigti iki 2019 metų gegužės 23 dienos.
Rusijos dujų gigantas bandė įrodyti, jog šis projektas iki šios datos buvo baigtas, nes buvo užbaigtas jo finansavimas, nepaisant to, kad dujotiekis fiziškai baigtas tiesti tik šiemet.
Vienas svarbiausių ES dujų direktyvos reikalavimų – dujas tiekiančių ir transportuojančių įmonių atskyrimas. Tai reiškia, kad „Nord Stream 2“ operatorė turi būti nepriklausoma nuo Rusijos dujų monopolininko, o 50 proc. dujotiekio pralaidumo turi būti rezervuota alternatyviems tiekėjams. Išimtys įmanomos, bet tik pritarus Europos Komisijai.
55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas, praėjusį mėnesį baigtas kloto šalia tokio pat pajėgumo beveik dešimtmetį veikiančio „Nord Stream“, padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus galimybes ir leistų Maskvai atsisakyti dujų kelio į Europą per Ukrainą.
Anksčiau „Gazprom“ skelbė ketinantis pradėti tiekti dujas naujuoju dujotiekiu dar šiais metais. Kremliaus kontroliuojamas koncernas tvirtino, jog šiais metais Rusiją su Vokietija per Baltijos jūrą jungiančiu vamzdynu gali būti perpumpuota 5,6 mlrd. kubinių metrų dujų.
Tačiau rugsėjo viduryje Maskva pripažino, jog Vokietijos reguliavimo tarnybų leidimų naudoti „Nord Stream 2“ gavimo procesas gali užsitęsti apytikriai keturis mėnesius – iki šių metų pabaigos.
Šio projekto priešininkės, tarp kurių – JAV ir virtinė Europos šalių, įskaitant Ukrainą, Lenkiją ir Lietuvą, argumentuoja, kad „Nord Stream 2“ padidins Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir sustiprins Maskvos geopolitinę įtaką.
Tuo tarpu projektą remianti Vokietija aiškina, kad būtina užsitikrinti didesnį dujų tiekimą, šaliai palaipsniui atsisakant anglimis kūrenamų ir atominių jėgainių.
