„Aš neįsivaizduoju, kaip gali būti taikomos šios dujų direktyvos už ES ribų. Tačiau jei šios sąlygos lemtų mums neigiamus padarinius, mes keltume nuostolių kompensavimo klausimą“, – Vokietijos leidiniui „WirtschaftsWoche“ sakė „Nord Stream“ vadovas Matthias Warnigas.
Europos Komisija ėmėsi teisinių priemonių sustabdyti grėsmę ES energijos išteklių diversifikavimo strategijai keliančio projekto įgyvendinimą. Lapkritį pateiktas ES gamtinių dujų rinką reguliuojančių teisės aktų pataisų paketas, kad Trečiąjį energetikos paketą būtų galima taikyti ir naujiems dujotiekių iš trečiųjų šalių į ES projektams, taip pat ir „Nord Stream 2“. Pataisas lydinčiuose dokumentuose teigiama, jog „Nord Stream 2“ ES nėra būtinas.
„Nord Stream 2“ projektas sulaukė ir kai kurių Europos valstybių, įskaitant Lietuvos ir Lenkijos, pasipriešinimo, kurios jį laiko ne komerciniu, o politiniu, kuriuo siekiama pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą. Danijos parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo vyriausybei suteikiama teisė šalies teritoriniuose vandenyse uždrausti grėsmę nacionaliniam saugumui keliančius tarptautinius projektus, prie kurių priskiriamas „Nord Stream 2“.
„Gazprom“ yra vienintelis bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas, o jo partneriai – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra projekto finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.
1224 kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ pradėjo veikti prieš šešerius metus. Pagal Rusijos dujų giganto „Gazprom“, kontroliuojančio trečdalį Europos dujų rinkos, inicijuotą „Nord Stream 2“ projektą šio vamzdyno realus metinis pralaidumas išaugtų dukart iki 120 mlrd. kubinių metrų. Papildomas dvi dujotiekio gijas tikimasi pradėti tiesti šiemet, ir tam aktyviai ruošiamasi – tiesiami aprūpinimo dujotiekiai Rusijoje, siekiama leidimų Vokietijoje.
