Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Giedrius Radvila teigia, kad atjungiant jungtį sausumos movų remontui, išnaudojama proga įvertinti, kaip ji veiktų totalinės avarijos (angl. blackout) atveju.
„Jungtis gali paduoti iš Švedijos įtampą, patiekti elektros energiją atstatant sistemą po totalinės avarijos, šitą funkcionalumą mes ir bandysime. (...) Šis išbandymas reikalingas įsitikinti, kaip „NordBalt“ mums padėtų, jeigu mes užgestume, išeitume į blackout'ą (...) Kiekvienais metais turime nusimatę tokius technologinius bandymus ir labai gera proga tą padaryti prieš remontą, kadangi vis tiek „NordBalt“ atjungiamas, elektros mainai nevykdomi“, – BNS paaiškino „Litgrid“ generalinį direktorių laikinai pavaduojantis G.Radvila.
Pasak jo, jungtis rinkai nebus prieinama jau nuo rugpjūčio 16-osios vidurnakčio, bandymas prasidės 3 valandą, o 7 val. jungtis bus visiškai išjungta.
700 megavatų (MW) galios jungties taisymo darbai suplanuoti rugpjūčio 16 – spalio 28 dienoms. Bus keičiamos jungties sausumos kabelių movos. Lietuvos pusėje bus pakeistos 22, o Švedijos pusėje – 98 movos.
Garantinį remontą atliks iš Švedijos ABB, gaminusios ir tiesusios „NordBalt“, kabelių gamybos verslą perėmusi Danijos bendrovė NKT, o jos subrangovė Lietuvoje „Kauno tiltai“ atliks kasimo darbus.
„Litgrid“ duomenimis, „NordBalt“ nuo 2016 metų pradžios atsijungė 31 kartą, iš jų 12 – dėl movų. Šiemet jungtis gedo rečiau.
550 mln. eurų vertės strateginį „NordBalt“ projektą įgyvendino „Litgrid“ ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Svenska Kraftnat“. „NordBalt“ ilgis yra apie 450 km. Jungties statybos prasidėjo 2014 metų pavasarį, o veikti „NordBalt“ pradėjo 2016 metų vasarį.
