Elektros tiltas į Švediją veikia ne taip, kaip tikėjosi abi pusės. Praėjusį penktadienį jungtis Švedijos pusėje vėl sugedo, todėl ja neteka elektra. Tiesa, Lietuvos pusė pranešė, kad gedimas gali būti pataisytas per dvi savaites, švedai paskelbė, kad kabelis vėl pradės veikti balandžio 8 dieną.
Blogiausia yra tai, kad švedai neranda gedimo priežasties.
Siekiant suvaldyti šio visai energetinei sistemai reikšmingo įvykio pasekmes, Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje buvo aktyvuotas avarinis rezervas.
„Gedimo vietą vis dar nustatinėjame“, – 15min sakė Švedijos elektros sistemos operatoriaus „Svenska Kraftnat“ vyresnysis projektų vadovas Marcusas Jacobsonas.
Anksčiau Švedijos sistemos operatorius išplatino informaciją, kad gedimas nesusijęs su kibernetinėmis atakomis.
Nustojus tekėti pigesnei elektrai iš Švedijos, Lietuvai tenka jungti savo rezervus.
Po 700 MW galios jungties atsijungimo, siekiant suvaldyti šio visai energetinei sistemai reikšmingo įvykio pasekmes, Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje buvo aktyvuotas avarinis rezervas, skelbiama „Lietuvos energijos“ pranešime.
Prasidėjus naujai savaitei, elektros energijos poreikį perdavimo sistemos operatorius daugiausiai padengia kaimyninių šalių gamintojų pagaminama energija, tačiau elektros energiją pagal galimybes gamina ir Kruonio HAE bei Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė (Kauno HE).
„Lietuvos energijos gamybos“ generalinė direktorė Eglė Čiužaitė sakė, kad „Lietuvos energijos gamyba“ yra pasiruošusi greitai reaguoti į rinkos įvykius ir reikšmingai prisidėti prie elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo. Teikti rezervo paslaugas pasiruošusi ne tik Kruonio HAE – dar labiau pakilus kainoms elektros energiją gaminti pasiruošęs ir kombinuoto ciklo blokas Elektrėnuose.
„Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos kainų zonoje visą praėjusią savaitę iki jungties gedimo vidutinė elektros energijos kaina svyravo apie 30 Eur/MWh. Atsijungus jungčiai ji šoktelėjo ir pirmosiomis savaitės dienomis viršijo 40 Eur/MWh ribą, o trečiadienį pakilo iki 45,13 Eur/MWh. Atskiromis valandomis kaina biržoje siekė ir 95 Eur/MWh.
„Tokios kainos mums jau yra aiškus signalas, kad situacija rinkoje priartėjo prie tokios, kai galėtume pradėti gaminti kombinuoto ciklo bloku ir prisidėti prie stabilių elektros energijos kainų užtikrinimo. Šiemet, kai kvota remtinai gamybai Elektrėnų komplekse nėra skirta, dar atidžiau stebime rinką, siekdami išnaudoti šio įrenginio galimybes efektyviai gaminti didelį elektros energijos kiekį“, – sakė E.Čiužaitė.
Pasak jos, biržai teikiami įvairūs kombinuoto ciklo bloku pagamintos elektros pardavimo pasiūlymai. Jeigu vidutinė kaina biržoje pakiltų dar 5–10 Eur už megavatvalandę, kombinuoto ciklo blokas greičiausiai būtų įjungtas ir padėtų sustabdyti tolesnį kainų kilimą.
Dabartinėje situacijoje galimybę greičiau prisidėti prie kainų stabilumo užtikrinimo turi Latvijos termofikacinės elektrinės – jos gamybą padidina pirmosios, nes gamindamos elektros energiją gauna ir pajamas už kartu pagamintą šilumos energiją.
