„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

„NordBalt“ užtikrins energetinį saugumą šešiems milijonams Baltijos šalių gyventojų

Liko vos du mėnesiai iki didžiausio bendro Švedijos ir Lietuvos projekto įgyvendinimo pabaigos – šių metų gruodį pirmą kartą istorijoje Lietuvą tiesiogiai pasieks elektra, pagaminta Skandinavijoje.
Dalia Grybauskaitė ir Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas
Dalia Grybauskaitė ir Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Baigiamo įgyvendinti projekto statybų pažangą savo akimis įvertino ir Lietuvoje viešintys Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija. Kartu su jais Lietuvos ir Švedijos elektros jungties „NordBalt“ nuolatinės srovės keitiklio statybų aikštelėje Klaipėdoje lankėsi ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Šiuo metu „NordBalt“ nuolatinės srovės keitiklyje montuojama pagrindinė įranga – baigiamos įrengti nuolatinės srovės, vožtuvų ir reaktorių salės.

„Pirmoji Lietuvos jungtis su Švedija reiškia naują erą Lietuvos energetikos sektoriuje. Galinga infrastruktūra užtikrins didesnį energetinį saugumą šešiems milijonams lietuvių, latvių ir estų, o „NordBalt“ jau tapo sėkmės sinonimu Lietuvoje“, – pranešime spaudai cituojamas Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.

Prognozuojama, kad pradėjus veikti „NordBalt“ elektra tekės iš Švedijos į Lietuvą – iš pigesnės elektros rinkos prekybos zonos į brangesnę – ir didmeninėje rinkoje elektros kaina kris maždaug penktadaliu. Lietuva ir Latvija šiuo metu už elektrą moka daugiausiai iš visų Šiaurės Europos elektros rinkoje veikiančių šalių.

453 kilometrų ilgio „NordBalt“ kabelio galuose Švedijoje ir Lietuvoje stovi po du beveik identiškus nuolatinės srovės keitiklius. Keitiklis Klaipėdoje yra prijungtas prie 330 kV transformatorių pastotės, o keitiklis Nybru – prie 400 kV transformatorių pastotės.

Didžiuliuose, septynių aukštų namui prilygstančiuose pastatuose vyks itin svarbūs procesai – elektra, perduodama tarp dviejų skirtingose sinchroninėse zonose veikiančių Lietuvos ir Švedijos sistemų, bus konvertuojama iš nuolatinės srovės į kintamą, kad galėtų tekėti elektros perdavimo tinklais.

„Ši Lietuvos ir Švedijos jungtis yra ne tik didžiausia bendra investicija energetikos sektoriuje, tai ir įkvepiantis bendradarbiavimo pavyzdys ateičiai. Nauja patirtis, įgūdžiai ir žinios mums priartino ir prie skandinaviškų standartų energetikos ir statybų sektoriuje“, – sakė D. Virbickas.

Preliminari „NordBalt“ vertė siekia 550 milijonų eurų, iš jų 131 mln. skyrė Europos Sąjunga, likusias investicijas per pusę dalijasi Lietuva ir Švedija. 700 megavatų galios jungtis Lietuvai atvers didžiausią elektros rinką Europoje, o skandinaviškos elektros pasiūla Baltijos šalyse išaugs 70 procentų. „NordBalt“ jungtį bendrai valdys „Litgrid“ ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Svenska kraftnät“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų