Šis projektas, kuriam vadovauja Norvegijos naftos ir dujų bendrovės „Statoil“, bus didžiulis silpstančio dėl smunkančių naftos kainų šalies naftos sektoriaus pastiprinimas.
Norvegija, kurios ekonomika apie 20 proc. priklauso nuo naftos ir dujų, nukentėjo dėl smunkančių naftos kainų, kurios per metus sumažėjo daugiau kaip per pusę.
„Ši plėtra turės milžinišką reikšmę darbo jėgos užimtumui ir veiklai kontinentiniame šelfe ateityje, taip pat ir daugeliui tiekėjų sausumoje“, – sakoma naftos ir energetikos ministro Tordo Lieno pranešime.
Norvegija, kurios ekonomika apie 20 proc. priklauso nuo naftos ir dujų, nukentėjo dėl smunkančių naftos kainų, kurios per metus sumažėjo daugiau kaip per pusę.
Naftos bendrovės apribojo savo investicijas, nuo 2014 metų pradžios darbo vietų naftos sektoriuje sumažėjo daugiau kaip 20 tūkst., nedarbas gegužę padidėjo iki 4,3 proc – šis skaičius būtų mažas daugeliui Europos šalių, bet didžiausias Norvegijoje per dešimtmetį.
Gavybą Johane Sverdrupo telkinyje planuojama pradėti 2019-ųjų pabaigoje. Į pirmąją plėtros fazę investuojama 117 mlrd. kronų (12,7 mlrd. eurų).
Tikimasi, kad šis projektas sukurs apie 51 tūkst. tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų.
„Mes laikomės grafiko, – sakė „Statoil“ pareigūnas Oivindas Reinertsenas. – Dabar projekto veikla bus paspartinta, daugiau sutarčių bus sudaryta rudenį“.
Pasak „Statoil“ iki šiol sutarčių jau sudaryta už 40 mlrd. kronų.
Šiuo metu visa naftos gavyba Norvegijoje per parą sudaro apie 1,5 mln.barelių.
Gavyba šiame telkinyje, kaip tikimasi per pirmąją fazę, sieks nuo 315 iki 380 tūkst. barelių per parą, o visiškai įsisavinus telkinį, ji duos nuo 550 iki 650 tūkst.barelių naftos per parą.
Šiuo metu visa naftos gavyba Norvegijoje per parą sudaro apie 1,5 mln.barelių.
Bendrovei „Statoil“ priklauso 40,03 proc. šio projekto, Švedijos grupei „Lundin“ – 22,60 proc., Norvegijos valstybinei grupei „Petoro“ – 17,36 proc., privačiai Norvegijos grupei – 11,57 proc. ir Danijos „Maersk“ – 8.44 proc.
