Baltojoje knygoje apžvelgdamas energetikos ateitį, Oslas teigė norintis „išplėsti dabartinę praktiką reguliariais lengvatų ciklais Norvegijos žemyniniame šelfe, kad pramonė galėtų patekti į naujas žvalgybos zonas“.
„Mes tieksime energiją pasauliui tol, kol bus paklausa“, – spaudos konferencijoje teigė naftos ir energetikos ministrė Tina Bru.
„Todėl vyriausybė išlaikys naftos politiką, kuri skirta palengvinti vykdyti pelningą naftos ir dujų gavybą pagal Norvegijos klimato politiką ir mūsų klimato tikslus“, – teigė ji.
Skandinavijos šalis siekia iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 50–55 proc., o iki 2050 metų tapti praktiškai neutralia.
Visgi Norvegija dažnai sulaukia kritikos dėl eksportuojamos naftos užsienyje išmetamo anglies dioksido kiekio.
Šią savaitę Norvegija paskelbė kvietimą teikti paraiškas dėl naujo licencijavimo etapo naujose jūrų zonose.
Norvegijos pozicija smarkiai kontrastuoja su IEA požiūriu, kuri neseniai perspėjo, kad turi būti atsisakyta visų būsimų iškastinio kuro projektų, jei pasaulis iki 2050 metų ketina tapti neutralus anglies dioksido išmetimo atžvilgiu.
Tarptautiniai stebėtojai sukritikavo Norvegijos poziciją.
„Norvegijos vyriausybė ir pramonė negali ignoruoti mokslo“, – pareiškė tarptautinio mokslinių tyrimų centro „The Club of Rome“ pirmininkė Sandrine Dixson-Decleve.
„Mes laukiame Norvegijos lyderystės ir ambicijų perėjimo prie švarios energetikos srityje – ne pasitenkinimo esama padėtimi ir atsitraukimo“, – sakoma jos pranešime.
Tuo tarpu „World Wildlife Fund“ (WWF) klimato ir energetikos vadovas Manuelis Pulgaras-Vidalas teigė: „Norvegijos pozicija didina riziką, kad pasaulis pasieks trapius klimato lūžio taškus, o tai savo ruožtu sukels pražūtingą poveikį gamtos pasauliui, nuo kurio esame priklausomi.“
Remiantis naujausiais JAV energetikos informacijos administracijos duomenimis, 2018 metais Norvegija buvo 14-oji pagal dydį pasaulyje naftos ir 8-a pagal dydį gamtinių dujų gamintoja.
